Klausimas: Svami, aš turiu du klausimus. Kaip mums suderinti darbą, šeimą ir tarnystę, ypač tada, jei mūsų sutuoktiniai būna nelaimingi, kai mes neskiriame pakankamai laiko namams? Kaip jiems įtikti? Antrasis mano klausimas toks: kai buvome mūsų grupės interviu, Svamis mums, ypač gydytojams, nurodė tarnauti kartą per savaitę. Kaip tai įmanoma? Prašome patark mums, Svami.

Svamis: Į abu klausimus yra tik vienas atsakymas – jei Dievą padarysite laimingą, visi bus laimingi. (Plojimai)

Jei bandysite laimingus padaryti visus, tai laimingo nepadarysite nė vieno. Sekite tuo, kas yra širdyje. Patnė (žmona) iš tikrųjų reiškia dharmapatnė (ideali gyvenimo partnerė) – ji turi prijungti prie jūsų dharmos kelyje. Štai kodėl ji yra dharmapatnė, o ne kamapatnė (žmona, su kuria susituokta tik dėl malonumo). Kartais jūsų žmona priekaištaus, kad jūs vis išeinate dirbti, bet nieko nedarote namuose. Be abejo, reikia atlikti pareigą savo šeimai. Jei turite šeimą, turite ja pasirūpinti, tai irgi jūsų dharma. Jei juos mylėsite, nesavanaudiškai jiems tarnausite, jie pasikeis. Juos irgi jums davė Dievas. Jei visus idealus taikysite praktiškai, jie jus stebės ir jumis seks. Jūs manote, kad jūsų žmona nesugeba suprasti, tad bandote nuo jos atsiriboti. Pirmiausia pasirūpinkite savo šeima. Jei jūsų pačių namuose netvarka, argi galite kur nors eiti ir kitiems kalbėti apie Dievą? Pirmiausia transformuojatės jūs, antra – šeima, trečia – visuomenė, ketvirta – tauta, o pasaulis yra penktas.

Visų pirma turėtumėte pasikeisti jūs, tada įvyks pokytis ir šeimoje. Tu labai daug tarnauji kitur, bet grįžęs namo net savo kavos puodelio neišsiplauni! Tad ką mano tavo žmona? Ji mano, kad tavo mintys, žodžiai ir darbai prieštarauja vieni kitiems. Ne tokį pavyzdį turi rodyti. Pirmiausia pavyzdingai gyvenk savo namuose, tada tavo žmona mokysis. Tam gali prireikti laiko, bet galiausiai visi bus laimingi.

Daryk tai, kas Man patinka. Kas tai? Tavo transformacija – štai kas Man patinka. Tai ne kalbėti – tu turi daryti, rodyti ir demonstruoti, praktikuoti tai ir toliau. Jei taip elgsiesi, tavo žmona, vaikai ir tėvai iš tavęs mokysis – ne iš tavo žodžių, bet iš tavo darbų. Turėtų mokyti tavo kelias, kuriuo eini, tik tada tavo žmona pasikeis ir taps dharmapatne.

Santuoka yra trikojo lenktynės (su dviem bėgikais, kur vieno bėgiko koja surišta su kito bėgiko koja). Jei ji eina lėtai, tu irgi turi eiti lėtai – tu turi ją mokyti bėgti. Jūs turite judėti ta pačia kryptimi – jei eisite į skirtingas puses, abu pargriūsite. Jei nori ją pakeisti, pirmiausia pasikeisk pats.

Kaip matai, visų padaryti laimingų neįmanoma. Padaryk Mane laimingą – daryk tai, ką tau sakau, vadovaukis tuo, ką Aš darau. Tada kiti žiūrės į tave ir mokysis. Vieną dieną per savaitę užsiimk tarnyste. Kasdieną viską daryk dėl savo šeimos, tvarkyk ir puošk savo namus, o sekmadieniais susiburkite ir visi labai entuziastingai tarnaukite.

Panašiai nusiteikęs turėtum tarnauti kiekvieną dieną. Jei dirbi ligoninėje gydytoju, žinok, kad kiekvienas pacientas yra Dievas, ir juos gydyti yra ne darbas, o tarnystė. Tada ta tarnystė irgi pasieks Dievą.

Jei visi kartkartėmis susirinkę tarnausite, atsiras didelių pokyčių. Jei tik norite tarnauti, tai yra daugybė dalykų, kuriuos galėtumėte daryti. Jei esate labai alkani, argi nieko nedarysite? Jei namuose nėra maisto, juk nesėdėsite alkanas – eisite į restoraną ir pavalgysite. Tad ir norėdami tarnauti, taip pat nesėdėsite rankų sudėję – eisite kam nors padėti. Progų atsiras savaime. Tiesiog apsispręskite ir būkite pasirengę, o progų jūs tikrai gausite.

Satsangas Mudenahalyje, 2015 m. vasario 28 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 7 tomas, p. 64–66

Dievas yra patirtinė tikrovė ir kitaip Jo suprasti neįmanoma. Šventraščiuose sakoma: „yato vāco nivartante aprāpya manasā saha“ – Dievo neįmanoma apibūdinti žodžiais ir suvokti protu. Todėl Dievo negalima suprasti nei pojūčiais, nei protu, Dievo patyrimo taip pat negalima apibūdinti žodžiais. Tie, kurie Jį patyrė, negali to apibūdinti žodžiais, o tie, kurie Jį apibūdina žodžiais, iš tiesų Jo nepatyrė. Tai panašu į nebylį, bandantį paaiškinti saldumyno skonį. Tad pojūčiai ir protas, kurie negali patirti ar paaiškinti Dievo, nėra tinkami įrankiai tai padaryti, panašiai kaip šakutė nėra tinkamas stalo įrankis prie sriubos lėkštės.

Vienintelis būdas pažinti Dievą – būti Dievu. Brahma veda brahmaiva bhavati – pažinęs Dievą, tampa Dievu. Tačiau prie to patyrimo širdyje galima priartėti tik tapus tyresniu ir neturint troškimų. Kai protas bus išvalytas nuo viso savanaudiškumo, o širdis – nuo visų troškimų, savo sąmonėje žmogus galės patirti Dievą. Kai nuo veidrodžio nuimama uždanga ir nuo jo nuvalomos dulkės, savo atspindį galima matyti aiškiai. Panašiai, kai protas tampa tyras ir atsikratoma pasaulio iliuzijų, žmogaus sąmonėje atsiskleidžia Dievas.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
8 klausimas iš 1 skyriaus „Dievas“


Sadguru Šri Madhusudano Sai kalba
Sankranti, 2023 m. sausio 15 d., Satja Sai Grama, Mudenahalis

Kaṭhopaniṣadoje sakoma:

na tatra sūryo bhāti na candratārakaṁ
nemā vidyuto bhānti kuto’yamagniḥ
tameva bhāntamanubhāti sarvaṁ
tasya bhāsā sarvamidaṁ vibhāti

Tai viena gražiausių ślokųUpanišadų. Joje sakoma:

Ten nešviečia saulė, nešviečia ir mėnulis.
Ten nebūna jokių žaibų, nebūna ir ugnies, kuri dega čia, žemėje.
Bet kadangi šviečia Tai, toje šviesoje švyti ir visa kita.
Ir kaip šviečia Tai, taip šviečia ir visa kita.

Saulė mūsų kultūroje ir visose pasaulio kultūrose laikoma šventa ir nešanti sėkmę. Dauguma kultūrų šlovina saulę kaip tam tikrą dieviškumo formą, nes saulė visada daro gera kitiems. Be saulės, esančios Saulės sistemos centre, gyventi žemėje būtų neįmanoma. Viskas ir visi šviečia tik tos saulės šviesoje, kuriai nereikia jokios pagalbos, nes ji šviečia pati savaime.

Tačiau mūsų šventraščiai žvelgia dar giliau ir sako: „Ne, saulė nėra pagrindinis šviesos šaltinis.“ Visų šviesų šviesa yra sąmonė, kuri mums leidžia tą saulės šviesą patirti. Be tos sąmonės, kuri visiems suteikia jėgų, negalėtume patirti net saulės šilumos ir šviesos. Todėl sąmonė yra ta šviesa, kurioje spindi net saulė, mėnulis, žaibas, ugnis ir visa kita. O ślokos grožis tame, kad ji sako, jog saulė šviečia ne todėl, kad pati šviečia – ji šviečia todėl, kad šviečia Tai.

Nė vienas iš šių teiginių nėra visiškai teisingas. Tiesa yra „Aš esu Dievas“.

Dvaitā sako: „Aš esu Dievuje“. Viśiṣṭādvaitā sako: „Dievas yra manyje“. Tačiau advaitā sako: „Aš esu Dievas“. Tai yra galutinė Tiesa.

Ar banga yra vandenyne, ar vandenynas yra bangoje? Nei viena, nei kita. Banga yra vandenynas. Nāmā-rūpa – vardas ir pavidalas – yra tik laikinos anomalijos. Ar bangą galima atskirti nuo vandenyno? Kaip upės, susiliedamos su vandenynu, netenka savo vardo ir pavidalo, taip ir tikrąją Savastį suvokęs žmogus susilieja su Brahmanu atsisakydamas savo vardo ir pavidalo.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
7 klausimas iš 1 skyriaus „Dievas“


Jūs esate dieviški, Aš esu dieviškas, viskas yra dieviška. Sarvam khalvidam brahma – viskas yra dieviška. Tačiau norint tai sužinoti, tai pamatyti, tai patirti, gyvenime reikia dėti visas pastangas. Tokia yra idėja. Matote, Aš tai sakau labai aiškiai. Mano vienintelis tikslas – kad kiekvienas suvoktų savąjį dieviškumą. Jei tai suvokti jums padeda seva, tada darykite sevą, jei padeda bhadžanos – giedokite bhadžanas. Kas ir kokias praktikas darote, jūsų tikslas turi būti toks: „Aš turiu priartėti prie Dievo.“

Baigiantis dienai, kai ruošiatės miegoti, jūs turite galėti pasirodyti Dievui ir pasakyti, kad dieną praleidote gerai: „Svami, viliuosi, kad šiandien galėjai didžiuotis mano pastangomis. Viliuosi, Tu palaiminsi mane gyventi dar vieną dieną, kad prie Tavęs priartėčiau dar labiau, nei šiandien.“ Užmikite su tokia malda.

Kiekvienas turėtų stengtis tai daryti, kasdieną. To pakanka, kad Man patiktų. Aš nenoriu jokių aukų, jokios dakšinos, kaip kiti guru. Štai dakšina, kurios Aš noriu: kad kiekvieną dieną stengtumėtės priartėti prie Dievo. Tik jūs žinote, kaip toli nuėjote. Aš negaliu jums to pasakyti, niekas negali. Tik jūs patys žinote iš vidaus, kiek įdėjote pastangų ir kiek priartėjote. Būtent todėl Krišna ir sakė, kad kaskart protas turėtų grįžti pas Dievą. Štai taip reikia gyventi pasaulyje.

Iš Dieviškosios kalbos satsange Tailande, 2020 m. vasario 13 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Tailande 2020 m. vasario mėn., p. 20–21

Žinokite, kad Dievas yra aukščiausias Dieviškasis principas, kuris persmelkia visą Kūriniją ir neturi jokių savybių ar pavidalo. Taip pat žinokite, kad šis beformis Dievas vis įsikūnija tarp mūsų, kad kiekvienam padėtų patirti tyrą meilę, kuri yra Dieviškumo esmė. Geriausia eiti pas Dievą dėl Paties Dievo. Mylėkite Dievą dėl meilės, o ne siekdami už tai gauti kokių nors malonių. Šri Krišna Bhagavadgītoje sako: „Pas Mane ateina keturių rūšių sekėjai, jie visi būna padarę gerų darbų. Vieni kenčiantys (arthī), kiti – turintys troškimų (arthārthī), dar kiti yra smalsieji, kurie nori sužinoti tiesą apie Dievą (jijñāsuḥ), ir galiausiai įžvalgieji ir išmintingieji (jñānī). Iš jų Man brangiausi yra džnaniai (jñānī).“ Kiti trys kreipiasi į Dievą siekdami kokios nors asmeninės naudos – kad Jis padėtų išspręsti kokią nors problemą, ar suteiktų turtų bei valdžios, ar padėtų pažinti galutinę Tiesą, tačiau tik džnaniai ieško Dievo dėl Paties Dievo. Jie nieko netrokšta ir nori Dievo tik dėl to, kas Jis yra. Nėra taip, kad kiti požiūriai būtų neteisingi, bet Dievui labiausiai patinka tas požiūris, kai žmogus ieško Dievo tiesiog dėl Dievo, neturėdamas jokių troškimų. Tik neturėdamas troškimų žmogus suvoks Dievą ir savyje, ir išorėje ir pasieks aukščiausią pilnatvę.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
6 klausimas iš 1 skyriaus „Dievas“


Klausimas yra toks: „Kas yra sekėjas?“ Ar tai žmogus, kuris su Manimi susitiko, dainuoja apie Mane ir kalba apie Mane? Sekėjas yra daugiau, ne tik šitai. Tas, apie kurį Aš galvoju, apie kurį kalbu ir apie kurį dainuoju, yra tikrasis sekėjas. Ne tik tie, kurie myli Mane, bet ir tie, kuriuos myliu Aš, nes jie yra Man labai brangūs. Jie yra tikri sekėjai. Jie nėra tie sekėjai, kurių širdyje gyvenu Aš, – jie yra sekėjai, kurie gyvena Mano širdyje. Jie yra tokie tyri ir nesavanaudžiai, kad Aš suteikiau jiems vietą Savo širdyje.

Siekite būti tokiu sekėju, kuris randa vietą Dievo širdyje. Siekite būti tokiais sekėjais, dėl kurių, norėdamas jus aplankyti, Dievas apkeliautų pusę žemės. Siekite būti tokiais sekėjais, kuriuos pamatęs Dievas taptų laimingu ir džiaugtųsi. Tai yra tikrasis atsidavimas Man, tai yra tikroji meilė Man. Jei Dievą priversite daryti tai, ko norite jūs, tai Dievas pasidarys brangus jums, bet jei darysite tai, ko nori Dievas, tai jūs pasidarysite brangūs Dievui. Kai padarau ką nors dėl jūsų, Aš tampu brangus jums, o kai padarote ką nors dėl Manęs, jūs tampate brangūs Man.

Kas yra geriau? Man tapti brangiu jums ar jums tapti brangiais Man? Savo gyvenimą turėtumėte gyventi taip, kad Aš negalėčiau gyventi be jūsų. Natūralu, kad negalite gyventi be Manęs, nes Aš visą laiką jums padedu. Tačiau, kai tampate tokiais gerais, atsidavusiais ir mylinčiais žmonėmis, kad Aš nebegaliu be jūsų gyventi, tuomet jūsų atsidavimas subrendo ir davė vaisių. Tai yra tikrasis atsidavimas. Tapkite tokiais sekėjais, kad Dievas norėtų pas jus atvykti. Dievas turėtų atkeliauti, Jis negalėtų likti nuošalyje. Jūs neturėtumėte bėgti paskui Dievą, – Dievas turėtų bėgti paskui jus!

Gali kilti klausimas: „Ar tai išvis įmanoma?“ Taip, tai įmanoma! Tokios buvo gopės. Krišna bėgdavo joms iš paskos. Jos paskui Krišną nebėgdavo. Jis rasdavo visokiausių pasiteisinimų, visokiausių priežasčių eiti ir susitikti su gopėmis ir gopiais. Tapkite tokie tyri, kad Dievas bėgtų paskui jus. Štai ko Aš noriu. Europos sekėjai, visų šalių, ypač Ispanijos žmonės, Dievą labai myli. Dievas taip pat labai juos myli. Jie šaukė: „Te amo, Te amo (Aš Tave myliu)!“– Aš taip pat atsakau: „Te amo, te amo!

Štai kam skirtas gyvenimas: mylėti Dievą ir būti mylimam Dievo. Visa kita yra laiko švaistymas. Niekas nesuteikia didesnio džiaugsmo nei mylėti Dievą ir būti mylimam Dievo. Visos kitos meilės rūšys atrodo kaip meilė, tačiau jos nėra tikra meilė. Kaip ir ne viskas, kas žiba, yra auksas. Tikra meilė yra meilė Dievui.

Iš Dieviškosios kalbos satsange Barselonoje, 2019 m. liepos 4 d. rytas
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Ispanijoje 2019 m. liepos mėn., p. 11–12

DIEVAS, kuris daugeliui yra paslaptis, tačiau kitiems – gyva tikrovė, geriausiai apibūdinamas kaip begalinis kontinuumas, visa ko pradžia ir pabaiga. Dievą galima suvokti kaip kūrybinę jėgą ar energiją, neturinčią jokių savybių ar požymių. Tačiau ši energija nėra mechaniška ar nesąmoninga – yra priešingai dėl paprastos priežasties, nes visa sąmoninga visata su visomis savo protingomis būtybėmis atsirado iš šios energijos. Todėl Dievas yra gyva, kvėpuojanti, sąmoninga ir protinga būtybė.

Dauguma pasaulio religijų bando tai išsamiai paaiškinti, nors ir savaip. Gali skirtis požiūriai, pranašystės ir filosofijos, tačiau dėl vieno dalyko visi neginčijamai sutaria: Dievas yra visatos kūrėjas, valdytojas ir galiausiai jos naikintojas.

Anglų kalbos žodį GOD (Dievas) galima laikyti akronimu. Jis nusako pagrindines Dievo funkcijas: G – Generatorius, O – Organizatorius ir D – Destruktorius. Iš esmės tai yra tas pats, kas matomos ir nematomos visatos ir visko, kas joje yra, Kūrėjas, Valdytojas ir Naikintojas. Indų šventraščiuose tai apibūdinama kaip sṛṣṭi (kūrimas), sthiti (palaikymas) ir laya (naikinimas).

Mokslininkai ilgą laiką nesutiko su tokia Dievo, kaip sąmoningos jėgos, samprata. Vis dėlto su naujausiais mokslo pasiekimais, įskaitant kvantinę mechaniką, reliatyvumo teoriją ir vieningojo lauko teoriją, „lauko“, kaip visos visatos substrato, idėja sparčiai įgauna vis didesnį pripažinimą. Šį lauką sudaro keturių rūšių jėgos – gravitacinė, elektromagnetinė, silpnoji branduolinė jėga ir stiprioji branduolinė jėga. Atrodo, kad jis turi savo intelektą, lemiantį vis naujesnių medžiagų kūrimą, jų palaikymą ir naikinimą. Taittirīya upaniṣada šį visatoje esantį precizišką intelektą apibrėžia kaip satyam, jñānam, anantam, t. y. ši galia turi tris atributus – ji egzistuoja, yra sąmoninga ir amžina, begalinė. Mokslininkai sako, kad visa materija yra energija, o energija negali būti nei sukurta, nei sunaikinta, ji gali tik transformuotis iš vienos formos į kitą. Tai stulbinamai panašu į minėtą Dievo apibrėžimą, pateikiamą seniausiuose pasaulio tekstuose – Jis egzistuoja, yra protingas ir niekada negali būti nei sukurtas, nei sunaikintas.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
5 klausimas iš 1 skyriaus „Dievas“

Viską, ką darote, darykite tik dėl Manęs, ne dėl ko nors kito – ne tam, kad įtiktumėte viršininkui, ne tam, kad įtiktumėte vyrui ar žmonai, ne tam, kad padarytumėte įspūdį draugams ir giminėms, ne tam, kad pradžiugintumėte vaikus. Visa tai darykite tam, kad Mane pradžiugintumėte, o kai taip darysite, visi kiti taps laimingi, visi bus patenkinti.

Tai būdas, kaip gyventi pasaulyje ir neleisti pasauliui patekti į jus. Jūs galite būti tarsi valtis upėje – valtis plaukia upe ir yra vandenyje, tačiau vanduo į ją nepatenka. Tai būdas, kaip gyventi šiame pasaulyje. Jūs turite dirbti savo darbą, negalite pabėgti. Rytoj turite susitikti su savo viršininku, negalite to išvengti. Jūs turite susidurti su kasdienio gyvenimo iššūkiais.

Tačiau jūsų nuostata, kodėl visa tai darote, turėtų būti tokia: „Aš tai darau tik kaip tarnystę Dievui.“ Tai viską pakeis. Tai leis jums gyventi pasaulyje, bet neleis pasauliui gyventi jumyse. Mėgaukitės pasauliu, bet neleiskite, kad pasaulis mėgautųsi jumis.

Iš Dieviškosios kalbos satsange Tailande, 2020 m. vasario 13 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Tailande 2020 m. vasario mėn., p. 19