Atsakymai į klausimus

Klausimas: Svami, nesu tikras, ar nusipelnėme tokio didžiulio palaiminimo, kurį mums suteikei. Kaip išsklaidyti savo abejones?

Svamis: Dievas neturi jokių išskaičiavimų. Tai kaip motinos ir vaiko ryšys. Motina vaiko neteis.

Panašus ryšys yra tarp Dievo ir jūsų. Kaip jau sakiau, vis grįžkite prie savo Dieviškosios Savasties. Nekartokite nieko kito, tik šią mantrą: „Aš esu dieviškas, aš esu dieviškas, aš esu dieviškas.“ Tai pašalins iš gyvenimo visą negatyvumą. Visur matysite tik pozityvumą. Būsite kupini didžiulės drąsos ir pasitikėjimo savimi.

Kiekvienoje situacijoje sau priminkite: „Aš esu dieviškas, aš esu dieviškas, aš esu dieviškas.“ Jei tuo tikėsite – to užteks.

Jaunimo satsangas Prema šanti ašrame Eskobare, Argentinoje, 2018 m. rugsėjo 27 d. rytas
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Argentinoje 2018 m. rugsėjo mėn., p. 34

Klausimas: Svami, kartais, kai nusprendžiu priimti tai, ką Tu duodi, aš stengiuosi daug dirbti, nes manau: „Jei tikrai to nusipelniau, Svamis man tai duos.“ Kaip kuo geriau panaudoti šį jausmą?

Svamis: Kodėl dirbate turėdami lūkesčių? Tai nėra tinkamas požiūris. Žmogus turi dirbti todėl, kad tai teikia jam džiaugsmą.

Upė teka todėl, kad tekėjimas jai teikia džiaugsmą, o ne dėl to, kad kas nors ją giria ar iš jos šaiposi, kad kas nors iš jos geria ar į ją spjaudo. Upei visa tai nerūpi. Ji teka dėl to, kad džiaugiasi tai darydama. Gyvenimas turėtų būti panašus į upę: tekėti dėl paties tekėjimo, nes tada galėsite daug kam padėti. Nesitikėkite ką nors gauti ar laimėti. Kai į bet kokią veiklą sudedate savo lūkesčius, ji tampa nebetyra – netinkama Dievui. Kai tik pašalinsite lūkesčius, veikla taps tyra ir tinkama aukoti Dievui.

Iš savo darbo pašalinkite lūkesčius; nesijaudinkite dėl to, ar esate nusipelnę, ar ne, nes iš tiesų niekas Dievo nenusipelno. Nė vienas nėra toks tyras, kad Jo nusipelnytų. Dievas yra gailestingas, todėl atiduoda jums Save, nepaisydamas visų jūsų trūkumų.

Nesijaudinkite dėl to, ar esate nusipelnę; ir toliau darykite tai, ką darote, kad patiktumėte Dievui. Dievas pats sprendžia, ką su tuo daryti. Turėtumėte Dievui sakyti: ,,Viešpatie, Tu man suteikei galimybę tarnauti. Ši tarnystė man yra geriausias dalykas. Ko daugiau galėčiau Tavęs prašyti? Šimtai tūkstančių žmonių to nesuvokia. Jie veltui švaisto visą savo laiką. Aš nesu vienas iš jų. Ačiū Tau už tai.“ Tai jau savaime yra palaiminimas.

Satsangas „Sai Karuna“, Atlantoje, JAV 2018 m. birželio 22 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Bostone ir Atlantoje, JAV 2018 m. birželio mėn., p. 63

Klausimas: Prašome, duok mums daugiau progų tarnauti ir Indijoje, ir Prancūzijoje. Mes norėtume tarnauti daugiau, bet kaip tai padaryti, kai patys turime savų problemų gyvenime?

Svamis: Kur bus noras, ten bus ir būdas. Jei tikrai norite tai daryti, Dievas atvers duris ir nuties jums kelią. Jei tikrai norite padaryti daugiau ir tarnauti daugiau, Dievas duos jums progų, Jis jums atvers daugiau durų. Tiesiog būkite pasiruošę atsiduoti Dievui, Jo tarnystei, ir Jis atsiųs jums tuos, kuriems to reikia.

Prancūzijoje vienur yra labai daug gerbūvio, o kitur yra didžiausias skurdas – ne dvasinis skurdas, o materialinis skurdas. Visi Prancūzijos žmonės, kaip ir Jungtinėje Karalystėje, teikite pagalbą maistu dar didesniam kiekiui žmonių.

Maistas gali būti suvirškintas per naktį, bet meilė, kuri ateina kartu su maistu, žmonių širdyse išliks amžinai. Ta meilė yra Dievo meilė, kuri juos padarys laimingus. Tada, kaip sakė Taigretas, vienas gerumo veiksmas ves prie kito, kuris ves prie dar kito, ir taip tai pasklis po visą pasaulį.

Kai tarnaujate, negalvokite, kad kam nors padedate. Kaip sakiau: „Visi yra Viena.“ Kai valgote, ranka nepadeda burnai, kaip ir burna nepadeda skrandžiui. Visi yra to paties kūno dalys. Todėl čia ne pagalba, o tiesiog dalinimasis vienam su kitu.

Aš atvyksiu kitais metais. Iki tol jūs turite padaryti daugiau darbų. Kaipgi žmonės žinos, kad jūsų Mokytojas atvyko ir kad jūs susitikote su savo Mokytoju, jei nesimatys jūsų transformacijos? Kai išeisite iš šios salės, jūs turite būti labiau dieviški, labiau mylintys ir geresni, ir tarnauti daugiau. Štai tada aplinkiniai žmonės tai pastebės ir galvos: „O! Kažkas tą vakarą įvyko. Tikriausiai jie sutiko Mokytoją, ir todėl yra labiau dieviški.“

Senais laikais kaime, kur gyveno Krišna, visi žmonės imdavo ugnį iš Krišnos namų, kad užsidegtų lempeles savo namuose. Tokie buvo papročiai. Tame buvo ir gilesnė prasmė. Kadangi Krišna buvo dieviškas, Jo ugnis irgi buvo dieviškos kilmės. Tad kasdien prieš sutemstant visi ateidavo prie Krišnos namų ne tik pasiimti ugnies savo lempelėms, bet pasiimti ir to dieviškumo, kad savo širdyse įžiebtų liepsną ir parsineštų ją į savo tamsius namus. Taip pasiimkite meilės liepsną ir iš čia, uždekite ją savo širdyse ir eikite skleisti jos visiems aplink.

Viešasis satsangas Paryžiuje 2018 m. balandžio 2 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Prancūzijoje 2018 m. balandžio mėn., p. 22–23

Klausimas: Svami, ar galiu kviesti kitus žmones žengti šiuo šventu keliu, kol pats dar nesuvokiau savo tikrosios Savasties?

Svamis: Taip. Kviesti kitus eiti Dievo keliu yra jūsų pareiga, jei tik elgiatės su jais kaip su bendrakeleiviais ar bendraklasiais. Tačiau jei vien dėl to, kad juos pakvietėte, imsite elgtis kaip jų guru, jie netrukus pabėgs. „Mokykimės kartu, aukime kartu“, – tokia turėtų būti jūsų nuostata.

Deja, kartais žmonės išmoksta keletą dvasinių koncepcijų ir pradeda jas kaip papūgos kartoti kitiems. Toks elgesys nieko nemotyvuos. Neturėtumėte pamokslauti kitiems, tačiau visada galite pasidalyti savo patirtimi šiame kelyje ir padėti jiems sužinoti, kuriuo keliu pasukti, kaip eiti pirmyn. Jeigu lauksite, kol patys tapsite tobuli, ir tik tuomet imsitės padėti žmonėms, gali būti per vėlu. 

Ryto satsangas Amagi Sanso koplyčioje Šizuokoje, Japonijoje, 2016 m. kovo 21 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 16 tomas, p. 37

Klausimas: Vienas didis sekėjas iš Malaizijos kartą Svamio paklausė: „Kaip rasti tokių „maratoninikų“, kurie nuolat tarnautų?“ Koks atsakymas į šį klausimą?

Svamis: Jūsų „maratoninikais“ gali būti tik tie, kurie suvokia savo dieviškumą  ir viduje, ir išorėje, kurie niekada nesiliauja būti kaip Dievas, nes be perstojo ir nuolat dirba dėl kitų gerovės. Matydami, kad kiti kenčia, jie nė akimirkos nesėdi rankų sudėję – jų širdys tirpsta, o rankos tuojau pat imasi veiksmų, kad pašalintų kitų kančias. „Maratono bėgikai“, kurie nuolat veikia niekieno neverčiami, gali būti tik tie, kurie iš tiesų suvokia dieviškumą ir gali bendrauti su kiekvienu kaip su savu.

Tokius jausmus išugdo namasmarana, bhadžanos ir pan. Viso proceso tikslas – išugdyti vienovę. Kai skauda ranką, nes įsipjovėte, kita ranka net neprašoma ją apriš. Jei vienai kojai skauda dėl patirto lūžio, jai nereikia prašyti kitos kojos pagalbos: „Prašau, paimk mano naštą ir kurį laiką man padėk.“ Kita koja savaime prisiima sužeistos kojos naštą. Taip pat ir tada, kai matote, jog kitiems skauda, neturėtumėte laukti, kad kiti jus paragintų imtis veiksmų. Jei jusite vienovę, iš karto darysite viską, ko reikia.

Ir toliau tai darykite, kol kitų skausmą pajusite kaip savo. Toks yra kelias. Iki tol darykite tai po truputį, vienur ar kitur. Būdami labai geroje draugijoje, jūs patiriate gerus jausmus, bet, grįžę į savo įprastą gyvenimą, sevą pamirštate.

Satsangas „Sai Karuna“ namuose, Atlantoje, JAV, 2018 m. birželio 22 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Šiaurės Kalifornijoje, JAV, 2018 m. birželio mėn., p. 59

Klausimas: Tai, ką darome, kartais pavyksta, o kartais nepavyksta, nors ir dedame tiek pat pastangų. Kodėl taip yra?

Svamis: Viską lemia galutinis tikslas, dėl kurio čia ir esate. Jei meldžiatės Dievui: „Aš turiu būti tik dvasingas, turiu gyventi dharmiškai, turiu gyventi taip, kad Tau patiktų“, tai viskas taip ir vyks. Sėkmė irgi ateis tik tada, jei ves į tą galutinį tikslą. O jei tuo keliu neisite, tada nesiseks, nes tas vadovavimas ateina aukštesniu lygmeniu. Aiškiai žinokite, ko norite. Ko norėsite, tą ir gausite.

Pasaulis yra kalpavrikša, norus pildantis medis. Gausite viską, ko tik paprašysite. Galite tapti arba Hitleriu ar Aleksandru Didžiuoju, arba Bharata ar Džanaka. Tai, ką vadiname sėkme, yra labai individualu. Kas vienam yra sėkmė, kitam tai nėra sėkmė. Kas sėkmė yra jums, tas nėra sėkmė mažam vaikui. Gimusiam vaikui sėkmė – tai gebėti vaikščioti. Jei jis turėtų milijardo dolerių čekį, tai suplėšytų jį į skutelius. Vaikui tai nėra sėkmė – jam svarbu vaikščioti ir bėgioti.

Jums sėkmė – tai būti sėkmingu verslininku. Didžiam mokslininkui sėkmė yra ne pinigai, o kuo daugiau žinių. Kitam žmogui sėkmė gali būti laimėti mūšius ir užkariauti karalystes, mokslai gali jo nedominti. Visos tos idėjos apie sėkmę yra individualios. Turite patys apibrėžti, kas jums yra sėkmė: „Štai ką aš laikau sėkmingu gyvenimu.“

Satsangas su Kodai šeima Singapūre, 2020 m. vasario 1 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Singapūre 2020 m. vasario mėn., p. 7–8 (anglų k.)

Klausimas: Daug kartų minėjai, kad viskas, įskaitant šeimą, sevą ir darbą, yra Svamio darbas. Kaip žinoti, ar gerai atliekame Tavo darbą? Neseniai tapau tėčiu, tad kartais man sunku viską gyvenime suderinti.

Svamis: Kad ir ką darytumėte namuose, satsaṅge ar biure, jei visus savo veiksmus aukojate Dievui, tai tampa tarnyste. Viskas priklauso nuo to, su kokia nuostata tai darote. Jei siekiate patikti Dievui, tuomet visas darbas tampa garbinimu. Jei norite patikti sau, tuomet visoks garbinimas tampa tiesiog darbu. Jei viską darysite su tinkama nuostata, tai jums padės pasiekti Dievą.

Augdami imatės vis naujų vaidmenų. Kartais naujus vaidmenis atliekate kartu su senesniais, todėl svarbu nusistatyti prioritetus. Kai nusprendėte būti studentu, jūsų prioritetas buvo studijos. Kai užaugote ir įgijote profesiją, tada prioritetu tapo darbas, o mokslai liko antraeiliu dalyku. Iš darbuotojo tapote sutuoktiniu, todėl jūsų prioritetu tapo namai, o darbas liko antroje vietoje. Dabar, kai turite vaiką, jūsų prioritetu tampa vaikas, o namai atsiduria antrame plane. Šiam naujam vaidmeniui, kurį prisiėmėte, reikia skirti daugiau dėmesio.

Negalima savo vaiko auginti galvojant: „Tai mano vaikas ir aš padarysiu jį puikiu mokslininku ar gydytoju.“ Auginkite vaiką jausdami, kad tai tyra siela, kurią jums padovanojo Dievas, ir kad jūsų pareiga – išsaugoti jo tyrumą ir padėti jam užaugti, kad taptų toks, kaip Dievas. Jei vaiką auginsite su šiuo jausmu ir sugrąžinsite jį Dievui, kaip tėvas būsite atlikęs gerą darbą.

Jei auklėjate savo vaiką jausdami, kad esate tik Dievo dovanos ir Jo nuosavybės globėjas, tada jūsų nuostata yra teisinga. Jūsų širdis pasakys, kaip savo laiką paskirstyti įvairioms užduotims atlikti. Jei gyvensite taip jausdami, Dievas kiekvieną akimirką jums vadovaus, kad darytumėte tinkamus dalykus, tinkamu laiku ir tinkamu būdu.

Jaunimo satsangas Sai Anandam‘e, Singapūre, 2017 m. vasario 3 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 18 tomas, p. 39–40

Klausimas: Ar seva, kurią atliekame trokšdami mukti (išsilaisvinimo), yra nesavanaudiška tarnystė ar savanaudiška?

Svamis: Ar troškimas mukti yra nesavanaudiškas, ar savanaudiškas? Turite suprasti, kas yra mukti. Mukti – tai ne pabėgti į mišką, pasislėpti oloje, nevalgyti, nemiegoti ir bandyti patirti Atmą. Tai nėra mukti. Jei čia ir dabar esate neprisirišęs, jei esate nesavanaudis – štai kas yra mokša; jūs išlaisvinate ir tampate laisvas.

Mokša yra laisvė. Nuo ko? Tai laisvė nuo savo troškimų, smulkmeniškumo ir savanaudiškumo.

Kai tik pasieksite mukti, t. y. išsilaisvinsite iš savo savanaudiškumo, iš karto būsite labai naudingi visiems. Tą akimirką, kai tapsite nesavanaudiški, visame kame išvysite vienovę. Iš karto tapsite pačiu naudingiausiu žmogumi visuomenėje. Todėl trokšti mukti yra nesavanaudiškas troškimas. Kodėl? Nes tą akimirką, kai pasieksite mukti, jūs tapsite nesavanaudžiu, o tapę nesavanaudžiu, būsite labai naudingi visiems aplinkiniams. Aš sakau, kad geriausia tarnystė, kurią galite padaryti, – tai būti nesavanaudiškumo pavyzdžiu, o tai neįmanoma, jei nesate išsivadavę iš savo egoizmo. Mokša arba mukti yra ne kas kita, kaip perėjimas nuo savanaudiškumo prie nesavanaudiškumo.

Tuomet patirsite visos Kūrinijos vienovę ir jūsų širdis spontaniškai pajus meilę ir atjautą visiems ir viskam. Tada darysite viską, ką galite, kad padėtumėte visiems žmonėms. Todėl tai yra nesavanaudiškas troškimas.

Viešasis satsangas Žmogaus ugdymo centre, Los Gatos, Kalifornijoje, 2018 m. birželio 24 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Šiaurės Kalifornijoje, JAV, 2018 m. birželio mėn., p. 18

Klausimas: Kodėl meldžiantis vyrai ir moterys turėtų būti atskirai?

Svamis: Kam skirtos maldos? Maldos turėtų jums padėti sutelkti dėmesį į Dievą. Nereikėtų dėmesio nukreipti į nieką kitą, nes jei protas blaškosi tai šen, tai ten, tada jūsų ryšys su Dievu silpsta, o jei jis silpsta, tai Dievo patirti negalite.

Reikia vengti visko, kas protą išblaško. Kalbama ne tik apie tai, kad vyrai ir moterys sėdėtų tvarkingai ar atskirai, bet ir apie tai, kad prieš eidami melstis neturėtumėte per daug prisivalgyti.

Prieš eidami melstis pasninkaukite. Kodėl? Jei prisivalgysite per daug, skrandis jums trukdys melstis – gali pradėti skaudėti pilvą, sutrikti virškinimas ar kilti kitų su tuo susijusių problemų. Per daug valgyti nėra satviška. Pasninkas yra maldos dalis. Seniau žmonės ryte pirmiausia pasimelsdavo, pasninkaudavo, o tada eidavo į šventyklą. Net ir šiandien, prieš eidami į šventyklą, žmonės pasninkauja. Kodėl? Nes jei per daug prisivalgysite, tai trukdys jums melstis.

Ką dar darote? Prieš melsdamiesi atliekate tam tikrus ritualus, pavyzdžiui, išsimaudote ir apsirengiate švariais drabužiais. Taip pat uždegate smilkalus ir lempeles, nes norite išsklaidyti tamsą.

Visa tai yra tam tikrų ritualų, tam tikrų taisyklių dalis. Senovėje žmonės žinojo, kad šie ritualai padeda protui geriau susitelkti į Dievą.

Satsangas Džajos namuose Mauricijuje, 2018 m. gruodžio 12 d. 
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Mauricijuje 2018 m. gruodžio mėn., p. 18–19