Sadguru Šri Madhusudano Sai kalba
Sankranti, 2023 m. sausio 15 d., Satja Sai Grama, Mudenahalis
Kaṭhopaniṣadoje sakoma:
na tatra sūryo bhāti na candratārakaṁ
nemā vidyuto bhānti kuto’yamagniḥ
tameva bhāntamanubhāti sarvaṁ
tasya bhāsā sarvamidaṁ vibhāti
Tai viena gražiausių ślokų iš Upanišadų. Joje sakoma:
Ten nešviečia saulė, nešviečia ir mėnulis.
Ten nebūna jokių žaibų, nebūna ir ugnies, kuri dega čia, žemėje.
Bet kadangi šviečia Tai, toje šviesoje švyti ir visa kita.
Ir kaip šviečia Tai, taip šviečia ir visa kita.
Saulė mūsų kultūroje ir visose pasaulio kultūrose laikoma šventa ir nešanti sėkmę. Dauguma kultūrų šlovina saulę kaip tam tikrą dieviškumo formą, nes saulė visada daro gera kitiems. Be saulės, esančios Saulės sistemos centre, gyventi žemėje būtų neįmanoma. Viskas ir visi šviečia tik tos saulės šviesoje, kuriai nereikia jokios pagalbos, nes ji šviečia pati savaime.
Tačiau mūsų šventraščiai žvelgia dar giliau ir sako: „Ne, saulė nėra pagrindinis šviesos šaltinis.“ Visų šviesų šviesa yra sąmonė, kuri mums leidžia tą saulės šviesą patirti. Be tos sąmonės, kuri visiems suteikia jėgų, negalėtume patirti net saulės šilumos ir šviesos. Todėl sąmonė yra ta šviesa, kurioje spindi net saulė, mėnulis, žaibas, ugnis ir visa kita. O ślokos grožis tame, kad ji sako, jog saulė šviečia ne todėl, kad pati šviečia – ji šviečia todėl, kad šviečia Tai.
Pavyzdžiui, jei kambaryje švies raudona šviesa, viskas atrodys rausva, o jei šviesa geltona, viskas atrodys gelsva. Panašiai ir Brahmano sąmonėje viskas atrodo tik kaip Brahmanas. Taip sako mūsų šventraštis.
Jei save laikome kitokiais nei Dievas, Brahmanas, tai reiškia, kad yra tamsu, kad tą šviesą uždengia debesis. Tamsoje virvę palaikome gyvate ir išsigąstame. Tačiau, kai nušvinta tikroji šviesa, suprantame, kad gyvatės išvis nebuvo. Buvo tik virvė, o baimė, nerimas ir rūpesčiai tebuvo iliuziniai. Visų pirma, gyvatės niekada nė nebuvo, ji buvo tik įsivaizduota.
Tik tada, kai Brahmano sąmonė švyti ir viduje, ir išorėje, mes pasaulį matome tikroje šviesoje, taip, kaip yra iš tiesų. Iki tol atrodo, kad šis pasaulis nuo mūsų skiriasi.
Mūsų Šrynivasas sakė: „Kaip apibūdinti Tave, kaip apibūdinti mane, kaip apibūdinti mus? Juk mes nesame skirtingi. Kaip į Tave kreiptis, kaip Tave vadinti? Juk mes nesiskiriame.“
Ši vienovė yra vienintelė Tiesa. Kitos tiesos pasaulyje nėra. Visa kita yra tos Tiesos išvestinė. Pirminė ir vienintelė Tiesa – tai sąmonės Vienovė. Ir tas, kuris tą Tiesą žino, tampa Tiesa – brahma veda brahmaiva bhavati. Tai vienintelis būdas pažinti Tiesą. Visa kita, ką pasaulyje galite pažinti, jūs laikote kažkuo kitu, nei jūs. O kaip jūs pažįstate save? Tapdami savimi. Kai būnate tuo, kas esate, jūs žinote, kas esate.
Panašiai ir mūsų šventraščiai labai aiškiai apibrėžia: „Pažinti Vienovę – tai tapti Vienove.“ Kito kelio nėra. Ir ta Vienovė pasireiškia kaip tyra meilė visiems – nuo skruzdėlės iki dramblio, nuo kūdikio iki senuko, meilė kiekvienam – ir tam, kas gyva, ir kas negyva. Tas Savasties pažinimas praktiškai reiškiasi kaip tyriausia meilė viskam, be jokių lūkesčių ir sąlygų.
Todėl tai, ką matote tos meilės šviesoje – visos šios ligoninės, mokyklos, koledžai, ašramai ir centrai – yra tik šio Tiesos pažinimo pasireiškimas, suvokimas, kad yra tik Vienas, kad mes visi esame Viena. Ir kai tą žinosime, kai nors vienas iš mūsų tą žinos, jis galės tą žinojimą išreikšti kaip meilę kiekviena savo mintimi, žodžiu ir veiksmu. O tai, ką matote išorėje, yra tik tos Tiesos pasireiškimas kaip meilė ir tarnystė.
Vienas vaikas Manęs paklausė: „Kai tampi brahma jñāniu (suvokusiu tikrąją Savastį, pažinusiu Brahmaną) – kai žinai, kad viskas yra iliuzija – ką tada daryti? Ar apskritai norėsis dalyvauti pasaulio reikaluose? Ar norėsis atsitraukti ir būti savyje? Kas nutinka, kai pasieki brahma jñāną?“
Kas nutinka? Atsiranda daugiau mokyklų, daugiau ligoninių, tiekiama daugiau vandens, daugiau dalinama maisto, žmonės labiau mylimi, visuomenė daroma dar geresne, visiems skleidžiamas džiaugsmas ir gera nuotaika. Įvyksta tai, kad visus priimate kaip savus, kaip save – kaip save patį. Visa tai yra brahma jñānos „šalutiniai produktai“.
O ko nenutinka? Galiu pasakyti, kad nenutinka priešingi dalykai. Nebūna taip, kad tampate atsiskyrėliu, kažkur pasislepiate, nenorite bendrauti su menkesnėmis būtybėmis, kurios nėra pažinusios Savasties. Štai šito nenutinka, o nutinka tie visi kiti dalykai.
Iš kur žinoti, kad šalia yra brahma jñānis? Apsižvalgykite, kas vyksta aplinkui. Pažvelkite į šešėlį ir žinosite, kas yra objektas. Pažvelkite į atspindį ir žinosite, kas yra šaltinis. Pažvelkite į visa tai, kas atsiranda aplink šią vietą, ir žinosite, kas čia vyksta.
Todėl geriausia, kuo galite pasitarnauti pasauliui, – tai žinoti, kas esate. Kai tai žinosite, jūs žinosite ir visa kita. O tai žinant visa tai ir įvyksta, vyksta visi geri dalykai.
Sankranti yra svarbi šventė, nes dabar baigiasi žiema ir prasideda pavasaris, po kurio ateis šilta vasara. Keičiasi metų laikas, keičiasi ir šviesusis metas – daugiau šviesos, dienos šviesos ir mažiau tamsos.
Sakoma, kad saulė ima keliauti aukštyn, arba į šiaurę. Tiesa ta, kad saulė išvis nejuda. Dabar visi tai žinome, mokslas tai patvirtina. Mums tik atrodo, kad saulė juda. Panašiai ir čia – tik atrodo, kad mumyse įvyksta jñānodaya (nušvinta išmintis), bet mes visada gyvename toje Tiesoje, tik to nežinome. Nei šią, nei kurią kitą dieną jokio pakilimo neįvyks. Įvyks tik apreiškimas. Apreiškimas, kad mes esame tiesiog Tai. Nieko kito, išskyrus Tai, nėra. Tai yra Tiesa, kurią Sankranti mums atskleidžia ir padeda suvokti.
Brahmano neįmanoma pamatyti fizinėmis akimis, tad kai žvilgsnį sutelkiame į Brahmaną – kai mūsų žvilgsnis tampa Brahmano žvilgsniu, tada viską toje šviesoje, toje žinojimo šviesoje matome kaip Vieną – tai tikroji Sankranti. Tos Sankranti nereikėtų švęsti tik fiziškai. Tai labai gilus supratimas, dvasinis Tiesos suvokimas. Tai ir yra tikroji Sankranti.
Kaip jau sakiau, tas žinojimas pasireiškia išorėje kaip meilė ir tarnystė. Todėl galima švęsti mylint ir tarnaujant. Taip jūs vis tiek švenčiate Tiesą. Kai pažinsite Tiesą, jūs imsite tai daryti, arba kai pradėsite visa tai daryti, jūs pažinsite Tiesą. Kaip visad sakau – tai dvipusis eismas.
Kelias, vedantis iš čia į Čikabalapurą, yra tas pats kelias, kuriuo ir grįžtame atgal. Arba jūs žinote Brahmano Tiesą ir tada meilę išreiškiate nesavanaudiškai tarnaudami, arba pradedate nesavanaudiškai tarnauti, išsiugdote tą meilę ir tada suvokiate Brahmano Tiesą. Tai įmanoma pasiekti abiem būdais.
Tad kam visos šios institucijos? Tik tam, kad galėtume suvokti Tiesą. Kaip sakoma: „Nuolat darykite gerus darbus – kuru puṇyamahorātram.“ Nepakanka pasitraukti iš ateistų draugijos ir palikti tuos, kurie netiki aukštesne sąmonės Tiesa, kurie tiki, kad tik šis pasaulis yra tikras ir yra tik tai. Palikite tokią draugiją ir prisijunkite prie gerųjų draugijos, prie tų, kurie tiki Dievu, kurie tiki gėriu, kurie tiki aukštesne Vienovės Tiesa. Prisijunkite prie jų draugijos. Ir toliau darykite gera, dieną ir naktį – kuru puṇyamahorātram (garuḍapurāṇa 1.108.26). Neužtenka tik prisijungti prie draugijos, sėdėti salės kampe ir manyti, kad tai jau pasieksite. Ne. Tai turi virsti prasminga veikla. Štai kam reikalingos visos šitos organizacijos ir visa ši veikla. Turite ne tik prisijungti prie gerųjų draugijos, bet ir susikibę rankomis daryti gera. Kaip sakoma, dieną ir naktį reikia daryti gera.
O kas atsitiks po to? Jūs gebėsite prisiminti, kas yra tikra, o kas ne – smara nityamanityatām. Nuolat medituokite, kontempliuokite, kas yra realu, o kas nerealu, kas tikra, o kas netikra. Turime nuolat medituoti. Kai tai pamirštame, netikrą palaikome tikru ir išsigąstame iliuzinės gyvatės, kuri išvis neegzistuoja.
Todėl labai svarbu nuolat kontempliuoti, bet tai neįmanoma, jei nuolat neužsiimate gerais darbais. O tai neįmanoma, jei nesate gerų žmonių draugijoje. O tai neįmanoma, jei nepasitraukiate iš blogųjų draugijos. Tai labai paprastas būdas save pakylėti.
uddhared ātmanātmānam
nātmānam avasādayet
(bhagavadgītā 6.5)
Bhagavadgytoje sakoma: „Tik jūs patys galite save pakylėti ir tik jūs patys galite būti savo nuopuolio priežastimi.“ „Tik jūs esate sau draugas, tik jūs esate sau priešas“, – sakoma joje. Viskas priklauso nuo to, ką nuspręsite su savimi daryti.
Sankranti – tai dar viena proga imtis šių pastangų, atnaujinti šias pastangas, iš naujo įsipareigoti siekti savo pakilimo – Atmano mokshartham.
Sankranti – tai svarbus laikas, kuris dar kartą mums primena, kad turime padvigubinti savo pastangas, jas atnaujinti, iš naujo atsiduoti ir įsipareigoti šiam didingam tikslui – suvokti tikrąją Savastį savo viduje ir ją išreikšti kaip meilę išorėje, išoriškai. Tai ir yra pagrindinis tikslas, tai ir yra „Mylėkite visus, tarnaukite visiems“. „Mylėkite visus“ – tai Brahmanas, Savasties pažinimas. „Tarnaukite visiems“ – tai to Brahmano pasireiškimas kaip gero darymas visiems, kurie yra aplink jus.
Ši Sankranti atneša ir daug daugiau gerų palankių pradžių, nes šie metai bus kupini daugybės pradžių, palankių pradžių – palankių mums patiems ir visam pasauliui. Būtent čia, iš čia prasidės daugybė dalykų. Žmonės iš viso pasaulio, pasaulio lyderiai vyks čia ieškoti patarimų, ieškoti stiprybės, ieškoti krypties, kaip vadovauti žmonėms savo šalyse. Ši vieta kaip saulė skleis Tiesos šviesą visai žmonijai, tiems, kurie skendi neišmanymo, savanaudiškumo ir riboto mąstymo tamsoje, nes mano esą tik kūnai ir protai. Ši vieta juos visus apšvies Tiesos šviesa ir padės suvokti, kad esame kur kas daugiau nei mėsa ir kaulai ar mintys ir emocijos. Mes esame Dvasia, Savastis, Tiesa. Ir ši žinia iš šitos vietos bus garsiai ir aiškiai siunčiama visam pasauliui.
Tad ši vieta yra labai svarbi. Jai tenka be galo svarbus vaidmuo ateityje – nukreipiant žmoniją link Dieviškumo. Kai kurie dalykai vyks per tarnystę, kai kurie – per sadhaną, kai kurie – per satsangą. Tai pasireikš įvairiais būdais. Ir tai nėra Mano valia, tai nėra mūsų Narasimhos Murčio ar dr. Šrynivaso, ar bet kurio iš mūsų valia. Tai yra Dieviškoji valia – ta viena Valia, kuri daro viską.
Taigi jums pasisekė. Jums pasisekė, mums visiems pasisekė, nes esame ne tik žiūrovai ar liudininkai, bet ir tikri šio didingo darbo dalyviai. Ir kažkokiu būdu, dėl per daugybę gyvenimų pelnytos sėkmės ar dėl daugybės guru palaiminimų ši galimybė atsirado mūsų kelyje. Ką padarėme, kad jos nusipelnytume? To turite paklausti savęs. Bet kažkaip, kažkodėl ši proga pasitaikė mūsų kelyje. Ką dabar su ja darysime? Pakilsime su ja, apsistosime ties ja ar krisime žemyn be jos? Nuspręskite patys. Sankranti yra ta tiesos akimirka, apsisprendimo akimirka – „Kaip aš noriu toliau gyventi?“
Aš noriu, kad Dieviškumas vis labiau ir labiau pasireikštų kiekviename iš mūsų. Ir tai įvyks dedant pastangas. Tai nėra kažkas, kas įvyks tik todėl, kad atsitiktinai čia atsidūrėte. Tai tik antrasis žingsnis – bhaja sādhusamāgamam (visada ieškokite geros draugijos). Trečiasis ir ketvirtasis be pastangų neįvyks. Tas pastangas turi įdėti kiekvienas iš mūsų.
Šį rytą pabudęs norėjau pamatyti saulę, kylančią iš tamsos, norėjau pamatyti visą procesą, kaip ji iš visur pašalina neišmanymo tamsą. Visi medžiai, namai ir kalvos, kurių dar visai neseniai nebuvo matyti, staiga atsiranda. Pamažu visas dangus nusidažo ryškiai raudonai. O tada laukiame, laukiame ir laukiame tos tiesos akimirkos. Ir tada rytuose tamsiame danguje išnyra auksinis diskas, jis prasiskverbia pro visą tamsą, ją tiesiog perplėšia – taip užtikrintai, taip narsiai, taip drąsiai ir pamažu vis kyla ir kyla... Kol kiekvienas medis, kiekvienas lapas, kiekvienas gyvūnas ir paukštis, namas ir žmonės, kalvos ir žemės pasidaro labai aiškiai matomi. Visas saulėtekis yra toks nuostabus reiškinys – tai tiesiog Dieviškumo grožis, pasireiškiantis kaip saulės patekėjimas, o Sankranti saulėtekis yra dar svarbesnis, nes jis mums sako, kad būtent taip mumyse turėtų pasireikšti Atmanas.
Tai dar viena pradžia, dar viena diena. Dievas niekada nepavargsta dovanoti mums dar vieną galimybę pradėti, Jis visada nori suteikti mums dar vieną progą. O kas, jei nepradėjome vakar? „Pradėkite šiandien!“ – sako Dievas. Štai dar vienas saulėtekis, dar viena galimybė, dar viena Sankranti.
Tad visiems jums per šią Sankranti noriu pasakyti tik tiek – stenkitės. Stenkitės tol, kol pasieksite. Nepasiduokite, nenurimkite. Nesumenkinkite ir nenuvertinkite šios jums pasitaikiusios galimybės. Jūs galite būti šeštos klasės mokinukas arba universiteto studentas, galite būti naujokas arba senas sekėjas, galite būti Misijos dalis arba tik jos stebėtojas. Kad ir kokią vietą čia užimtumėte, kiekvienas turite galimybę pakilti ir suvokti. Tokia yra Sankranti idėja.
Tegul ši išminties šviesa, ši Tiesa, šios žinios šviečia viduje ir išorėje. Toje Tiesos šviesoje matykime visus kaip save, matykime visus kaip Vieną. Tegul ši Vienovė, šis Vienovės žinojimas pasireiškia kaip tyra meilė visoms būtybėms, judančioms ir nejudančioms. Tegul ta meilė kaip tarnystė pasiekia nuskriaustuosius, atstumtuosius ir kenčiančius, tegul tai visą žmoniją pakylėja į Dieviškumą. Šiais žodžiais laiminu ir linkiu viso ko geriausio kiekvienam čia esančiam ir tiems, kurie stebi transliaciją internetu, ir tiems, kurie po kurio laiko atsibus kitose šalyse ir žiūrės šią programą, ir toms subtilioms būtybėms, kurios čia apsireiškė ir viską stebi. Visus nuoširdžiai laiminu, kad ši Sankranti tikrai, tikrai būtų palanki pradžia kelionei link tikrosios jūsų Savasties.