Tai Bhagavano Šri Satjos Sai Babos ir Sadguru Šri Madhusudano Sai
atsakymai į sekėjų klausimus per satsangus Indijoje ir Dieviškuosius vizitus užsienio šalyse.

 

Klausimas: Kaip pasiekti žmogų, kuris nuo mūsų užsisklendė savyje? Jam reikia Tavo pagalbos ir palaiminimų. Jis pilnas kaltės jausmo, jis atvirai neišsikalba. Mes įvairiais būdais stengėmės jam pagelbėti. Svami, prašome parodyk mums kelią.

Svamis: Gangos upės, kuri teka šiaurinėje Indijos dalyje, dugne galima rasti daug apvalių akmenėlių. Jie vadinami šaligramais ir sekėjų garbinami kaip Viešpaties Višnaus simbolis.

Ar manote, kad šie šaligramai atsirado savaime? Taip nėra! Upės srovė juos nuolat nuo Himalajų ridena žemyn. Visi aštrūs kampai nugludinami, ir jie tampa apvalios arba ovalios formos.

Tada jie naudojami kaip šaligramai altoriuje. Tai įvyksta ne per vieną dieną. Jie daugybę metų gludinami upės dugne, nes per juos nuolat teka vanduo. Dėl to visi jų nelygumai, visi aštrūs kampai nugludinami ir iš beverčių upės akmenų jie virsta vertingais paties dieviškumo simboliais.

Joks žmogus negali atsispirti meilei. Jei tam tikra transformacija neįvyksta ir žmogus nesikeičia, reikia jam lieti daugiau meilės, reikia turėti daugiau kantrybės. Niekada nepamirškite, kad Aš esu kiekvienos būtybės šerdis. Aš esu meilė, o kai meilė išorėje susilieja su meile viduje, įvyksta pokytis. Šis kietaširdiškumas, šis kietakaktiškumas yra tik išorė, paviršius. Jis ištirps. Kuo daugiau meilės ant jo liesite, tuo greičiau jis tirps.

Jei ugnis nedidelė, jai užgesinti užtenka stiklinės vandens. Tačiau jei tai didelis gaisras, jam užgesinti reikia liūties. Panašiai, jei žmogus ilgai nesikeičia, tai jūsų meilės jam reikia daugiau ir ilgiau.

Tai yra įmanoma. Dieviškumas slypi kiekviename – dieviškoji sąmonė yra ta pati.

Su šiomis trimis stebuklingomis mantromis – tyrumu, kantrumu ir atkaklumu – galima pasiekti viską. Jei jums nuoširdžiai rūpi žmogaus gerovė, niekada nepasiduokite. Turėkite kantrybės ir būkite atkaklūs.

Satsangas Dubajuje, JAE 
2015 m. rugpjūčio 26 d. 
„Šri Satja Sai uvača“, 12 tomas, p. 257–258


Klausimas:
Svami, kada pasaulyje bus taika?

Svamis: Taika į pasaulį ateis tada, kai jūs patys būsite taikūs ir ramūs. Jei ramūs nesate, taikos pasaulyje būti negali. Žmogus gali sėdėti ašrame ir vis tiek būti neramus; jis gali sėdėti turguje, bet vis tiek išlikti ramus. Kai pasieksite vidinę ramybę, visur matysite jos atspindį, ir bus pasiekta ramybė bei taika išorėje. Vidinė ramybė ateis tik tuomet, jei bus minties, žodžio ir veiksmo vienybė. Kai bus vienybė, ateis begalinė ramybė. Ramybės nėra, jei galvojate viena, sakote kita, o darote trečia. Jei visa tai suderinsite, jusite vidinę ramybę – o tada pajusite ramybę ir išorėje.

Satsangas Saniveile, Kalifornijoje, JAV 
2015 m. birželio 16 d. 
„Šri Satja Sai uvača“, 11 tomas, p. 173

Klausimas: Svami, kai dirbame sudėtingose ir daug pastangų reikalaujančiose srityse, žmonės dažnai naudojasi mūsų geranoriškumu. Kaip turėtume tokiais atvejais elgtis? Iš savo patirties žinau, kad jei esame per daug malonūs, žmonės mūsų gerumu piktnaudžiauja ir blogai su mumis elgiasi. Kaip rasti pusiausvyrą – išlikti doriems, bet kartu neleisti žmonėms netinkamai su mumis elgtis?

Svamis: Kol esate šiame pasaulyje, jūsų pagrindinė pareiga – būti geriems. Jeigu manote, kad turite būti geri, tuomet geri turite būti bet kokia kaina. Tačiau kadangi gyvenate pasaulyje, kuriame žmonės jūsų gerumu gali pasinaudoti, tai Mano patarimas yra toks: jei kitas žmogus dėl jūsų gerumo tampa tinginys, tada to, ko jis ar ji jūsų prašo, nedarykite. Jei tėvai mano, kad savo vaikams jie yra gailestingi, leisdami daryti viską, ką šie nori, tai jie nėra geri tėvai. Savo vaikus jie gadina.

Kreipkitės į savo širdį ir jos paklauskite, ar tai, ką darote, kitam žmogui padės, ar jam pakenks. Širdis atsakys, ir jūs žinosite, daryti tai ar ne.

Kartais pasakyti žmonėms „Ne“ jums gali būti sunku ne dėl to, kad juos užjaučiate, o dėl savo ego. Galite galvoti: „Jei kas nors paprašo, juk negaliu atsakyti „Ne“.“ Tai ego jus verčia sakyti „Taip“. Jei esate pakankamai kuklus ir suvokiate, kad dėl jūsų pagalbos kils problemų, tuomet turėkite nuolankumo gražiai paaiškinti: „Jei tai padarysiu, tu neatliksi savo pareigos. Štai kodėl aš nenoriu to daryti. Taip, aš tau padėsiu, bet tai padaryti turi pats.“ Jei gražiai, draugiškai paaiškinsite, tai net ir klystantis žmogus supras, ką sakote.

Supykę žmonės dažnai bando kitus nubausti, elgdamiesi su jais grubiai, bet tai nėra tinkamas būdas. Kad ir kokia būtų klaida, ją galite ištaisyti meile. Jei taisysite su meile, tai liks visam laikui, o jei kitus bausite ir būsite su jais šiurkštūs, tai ilgam neišliks.

Todėl pirmiausia būkite geri. Nuo to, ar padėsite, ar ne, priklausys, ar tapsite geri, ar blogi. Kartais žmogui darote gera jam nepadėdami, nes tada viską padaryti turės jis pats ir pats taps geresnis. Jei žinote daugiau už kitus, padėkite jiems tai padaryti patiems ir būkite šalia, bet neleiskite, kad jus išnaudotų. Tačiau jei tų žmonių nepažįstate, tada tiesiog padėkite, nes jūsų pagalba neturėtų nieko diskriminuoti ar išskirti.

Jei žmogų pažįstate, klauskite savo širdies ir elkitės atitinkamai. Nebūkite šiurkštūs ar nemandagūs. Net jei turite pasakyti „Ne“, sakykite taip, kad kitas žmogus suprastų.

Jaunimo satsangas Londone, JK 
2015 m. rugpjūčio 30 d. 
„Šri Satja Sai uvača“, 13 tomas, 2 kalba, p. 58–60

Klausimas: Svami, mūsų šalyje daug maisto išmetama. Ką daryti, kad žmonės taptų sąmoningesni ir taip nebesielgtų?

Svamis: Maistas yra Dievas. Šventraščiuose sakoma: „Annat purušah (žmogus atsirado iš maisto).“ Be maisto žmogus negali egzistuoti. Jei kitų neatjaučiate ir nejaučiate jų skausmo, tai neįmanoma jus išmokyti gerųjų vertybių. Ir šiuo atveju sprendimas yra dvasingumas.

Pasakykite žmonėms, kad jie elgtųsi atsakingai, nes daugybė žmonių neturi maisto ir badauja. Pasakykite jiems, kad pabandytų užmigti tuščiu pilvu, kaip tai tenka daryti pusei pasaulio gyventojų. Galbūt tai juos sukrės ir jie ims atjausti kitus.

Daug žmonių galvoja: „Aš turiu pinigų, tad galiu pirkti, ką tik noriu. Jei paskui tą išmesiu, tai mano reikalas. Kodėl jums turi tai rūpėti?“ Tiesa ta, kad maistas pas jus atkeliauja daugybės kitų žmonių pastangomis. Be abejo, pinigai priklauso jums, tačiau žemė jums nepriklauso. Jums nepriklauso nei žemė, nei dangus, nei vanduo, dėl kurių visas maistas ir atsiranda. Tad jūsų pareiga –mokyti to vaikus, įtraukti tai į mokymo programas mokyklose, nes tai yra geriausias būdas. Kai vaikai užaugs, jie bus geresni piliečiai ir niekam nekenks.

Labai sunku pakeisti jau suaugusių žmonių įpročius, nes jie kaip tie kreivi medžiai, kurių nebegalima ištiesinti. Mažą sodinuką galite pririšti prie kuolo, kad medelis augtų tiesus. Todėl turite mokyti vaikus, nes šiandien didžiąją pasaulio gyventojų dalį sudaro vaikai. Jei per ateinančius dešimt metų jie taps geresni, viskas pasikeis. Stenkitės į tai atkreipti vaikų dėmesį ir vis daugiau supažindinti su šiomis vertybėmis.

Satsangas „Sai Karuna“ namuose Atlantoje, JAV
2018 m. birželio 22 d. 
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Bostone ir Atlantoje, JAV 2018 m. birželio mėn., p. 67


Klausimas:
Svami, daugelis mūsų vyresniųjų daug prisideda prie Tavo misijos, pavyzdžiui, statant mokyklas ir ligonines. Ar mes, šiandien čia susirinkęs jaunimas, galėtume pradėti norų ribojimo programą „Lubos troškimams“ (Ceiling on Desires) ir surinkti šiek tiek lėšų, kad ir mes galėtume prisidėti prie Tavo projektų?

Svamis: „Lubos troškimams“ – tai ne tik pinigų taupymas, nes troškimai neapsiriboja vien finansais. Taip pat egzistuoja jusliniai, proto ir kūno troškimai. Viešumoje troškimus galite riboti, bet ar tikrai uždedate „lubas“ savo troškimams, kai būnate vieni? Ar slapta trokštate dalykų, kurie nėra tinkami?

Sutaupytos lėšos yra jūsų nuostatos „šalutinis produktas“. Nesijaudinkite, nesilyginkite ir nekonkuruokite su tuo, ką daro vyresnieji. Būdami jūsų amžiaus, jie nedarė net to, ką dabar darote jūs. Kai užaugsite, jums seksis geriau nei jiems, nes viso to mokotės jau dabar, kai esate jauni. Taip, nešvaistykite laiko, pinigų, energijos, žodžių ir, svarbiausia, – nešvaistykite gyvenimo. Išmokite pagrindinių dalykų ir gerai gyvenkite.

Jaunimo satsangas Sai Anandam Singapūre 
2017 m. vasario 3 d. rytas 
„Šri Satja Sai uvača“, 18 tomas, 1 kalba, p. 41–42

Klausimas: Visi norime būti išgelbėti ir norėčiau tikėti, kad būsiu tarp tų, kurie įžengs į Aukso amžių. Tačiau aš abejoju ir baiminuosi, kad nepakliūčiau į egoizmo ir tuštybės spąstus. Kasdien skiriu laiko meditacijai bei maldai ir manau, kad esu tikrai geras žmogus, nors galbūt toks ir nesu. Labai norėčiau sužinoti, ar kiekvienas žmogus bus išgelbėtas, ar yra tokių, kurie turi didesnę galimybę būti išgelbėti nei kiti? Tai man kelia baimę.

Svamis: Jūs jaučiate taip vadinamą „egzaminų baimę“ – bijote, ar išlaikysite egzaminą, ar ne. Visiems tenka laikyti egzaminus. Ar kas nors baigė mokyklą nelaikęs egzaminų? Tai neįmanoma. Nebijokite egzaminų, turite juos laikyti ir išlaikyti.

Gera yra tai, kad jūs dar turite laiko. Svamis yra čia tam, kad iš anksto praneštų, jog bus egzaminas. Kadangi dar turite laiko, o Aš jums vis primenu apie egzaminus, tai to laiko nešvaistykite veltui. Gerai jį išnaudokite, kad per likusias dienas gerai pasiruoštumėte ir egzaminą galėtumėte išlaikyti puikiai.

Be to, su jumis yra Dievas, kuris kaip mokytojas patars kaip mokytis, kaip atlikti namų darbus, spręsti problemas, kad galiausiai gerai išlaikytumėte egzaminus ir gautumėte gerus pažymius. Tad kodėl bijote? Iš kur kyla abejonės? Jei baiminatės, ar egzaminus išlaikysite, vadinasi, nepasitikite nei savo mokytoju, nei savimi. Dėkite daug pastangų, kad su Dievo malone ir Jam vadovaujant viskas taptų įmanoma.

Viešasis satsangas Meksike, Meksikoje 
2017 m. spalio 15 d. rytas 
„Šri Satja Sai uvača“, 19 tomas, 3 kalba

Klausimas: Ar galime visas savo mintis, žodžius ir darbus visiškai atiduoti Dievui, kad valdytų Jis, o ne protas? Ar malda gali padėti?

Svamis: Malda gali padėti, bet tik labai nuoširdi malda. Jei kartą tai atiduodate Dievui, Jis jums daugiau nebegrąžins. Todėl vėliau nieko nereikalaukite. Kai tik atiduosite tai Dievui, jūsų gyvenimas visiškai pasikeis, jūs niekada nebebūsite toks pat. Nesistenkite vėl tapti tuo, kuo buvote anksčiau. Turite apsispręsti.

Kai peržengiate Lakšmana Rekhos (apsauginio barjero) ribą, nebegalite grįžti atgal – toks yra pasidavimas. Kartą Kabyras Dasas pasakė: „Kai buvau aš, Dievo nebuvo, o dabar, kai Dievas yra, manęs nėra.“ Panašiai, kai Sai yra čia, jūsų nėra, o kai jūs esate čia, Manęs nėra. Suvokimas yra toks: arba viskas yra Dievas, kaip advaitoje (nedualizme), arba jūs esate vienas, pasiklydęs iliuzijoje. Ten, kur yra „aš“, negali būti „Sai“, o ten, kur yra „Sai“, negali būti „aš“. Todėl rinkitės supratingai.

Taip, malda padės, bet kartu su malda reikia ir pastangų. Geras gydytojas pasakys, kokios dietos turite laikytis ir kokius vaistus vartoti. Jei vartosite vaistus, bet nesilaikysite tinkamos dietos, rezultatų nepasieksite. Lygiai taip pat ir malda yra tik viena dalis, o pastangos – kita. Kiekvieną akimirką viską darykite iš meilės Dievui, dėl Dievo, neprisirišdami. Visa tai yra pastangos, padedančios jums pasiekti pasidavimo būseną.

Viešasis satsangas Melburne, Australijoje, 2019 m. gegužės 2 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Australijoje 2019 m. balandžio–gegužės mėn., p. 48–49 (anglų k.)

Klausimas: Svami, kinų kultūroje rugpjūtis yra septintasis mėnuo, jis vadinamasis Alkanų vaiduoklių festivaliu. Ar iš tiesų yra koks nors pragaras, kurio vartai šį mėnesį atsiveria, kad dvasios ateitų į mūsų pasaulį? Rojus yra toks didžiulis. Tikima, kad ten yra švarios žemės lopinėliai, kur ilsisi iškeliavusio sielos. Ar tai tiesa?

Svamis: Jei yra rojus, turi būti ir pragaras. Jei yra diena, turi būti ir naktis. Kur nėra rojaus, ten pragaras, o kur nėra pragaro, ten rojus. Tos vietos buvo žinomos visose kultūrose, nesvarbu, ar tai būtų kinų, indų, graikų, ar bet kuri kita senovės kultūra.

Savo ribotais pojūčiais jūs regite tik fizinį pasaulį. Yra pasaulių ir aukščiau, ir žemiau jūsų suvokimo ribų. Tiesa ta, kad yra kitų būtybių ir kitų pasaulių, kurių jūs nematote ir nesuvokiate. Kai išsiugdysite gebėjimą matyti, girdėti ar patirti tai, kas yra anapus fizinių pojūčių, jums atsivers visiškai naujas pasaulis.

Kaip apie tai sužinojo išminčiai ir aiškiaregiai, žmonės, panirę į gilią meditaciją? Jie galėjo ne kūnu, o savo mintimis aplankyti tas vietas ir sugrįžti. Net kai sėdite čia, jūsų kūnas yra čia, bet protas gali būti biure, pas draugą ar net kitoje šalyje. Protas yra tai, per ką jūs suvokiate, o kūnas yra inertiškas. Išminčiai ir aiškiaregiai savo protą galėjo pakylėti iki tokio lygio, kad gebėjo suvokti tas subtilesnes realybes. Taip jie atrado, kad gyvenimas yra daugiau nei tai, kas pasirodo šiame fiziniame lygmenyje.

Tą akimirką, kai atsiskyrėte nuo Dieviškojo šaltinio, jūs tapote tarsi atskiri vandens lašeliai, atsiskyrę nuo pagrindinio srauto. Ilgainiui, susijungę į Vieną, visi vėl sugrįšite į tą patį srautą.

Atėję į šį pasaulį gyvenate su daugybe žmonių ir iš jų visų mokotės. Sužinote, kokie jūsų gyvenimo tikslai ir kaip tobulėti. Jei darote gerus darbus, būnate paaukštinami. Jei gerų darbų nedarote, turite ir toliau egzistuoti ten, kur esate. Darydami gera, pasieksite rojų, o nedarydami gera, išliksite savotiškame pragare.

Kas yra pragaras? Sielvartas yra pragaras, liūdesys yra pragaras, kančia yra pragaras. Sėdėdami čia, jūs gal kenčiate, liūdite, gal jaučiate skausmą – visa tai jums gali būti pragaras. Jei esate palaimingi, linksmi ir laimingi, tuomet jūs rojuje. Taigi, rojų arba pragarą galite patirti ir būdami šiame kūne, nereikia keliauti į kitus pasaulius.

Kaip kiekvienas vaikas, prieš pereidamas į aukštesnę klasę, turi išlaikyti egzaminą, taip ir jūs, palikę kūną, turėsite laikyti egzaminą. Jei jį išlaikysite, būsite paaukštinti ir turėsite mokytojus, kurie rūpinsis jumis kitame pasaulyje. Jie jums parodys, ką padarėte gerai, o ką blogai, kiek atsakymų buvo teisingų ir kiek klaidingų. Tada jie išsiųs jus į kitą klasę – į naują šeimą, į naują kūną ir į naują aplinką, kur mokysitės toliau.

Taip mokysitės tol, kol išmoksite svarbiausią pamoką – būti nesavanaudišku, būti Dievišku, būti tyra meile. Tai yra aukščiausia! Kuo anksčiau išmoksite ir pasieksite šį aukščiausią lygį, tuo geriau jums bus. Viskas prasideda nuo meilės sau, paskui – meilė savo šeimai, meilė visai visuomenei ir galiausiai meilė visai visatai. Šitaip turėtų plėstis jūsų meilė. Kuo greičiau to išmoksite, tuo greičiau pasieksite savo tikslą.

Kartais tų pasaulių mokytojai nužengia į šį pasaulį mokyti didžiųjų gyvenimo tiesų ir dalytis savo patirtimi. Nes kitaip jūs manytumėte, kad viskas, ką turite daryti šiame gyvenime, – tai tik gimti, valgyti, miegoti ir mirti. Taip leisti savo gyvenimo negalima.

Jūs visi atėjote čia, nes norite sužinoti ir patirti šią aukštesnę Tiesą. Kai Tai patirsite, žinosite Tiesą. Narasimha Murtis sakė: „Pažinę Dievą, tampate Dievu. Daugiau nieko nereikia pažinti.“ Aukščiausias laipsnis, kurį galite įgyti šioje „Pasaulio mokykloje“, – tai tapti nesavanaudžiu. Tapę nesavanaudžiais, jūs tampate tyrais. Tuomet nebereikės nei ateiti, nei išeiti, nebebus nei pragaro, nei rojaus, nei žemės. Kiekvienas grįšite į savo Šaltinį, kuris yra Tiesa.

Kaskart gimę turite išmokti savo pamokas ir jas pritaikyti kitame gyvenime, taip kiekvienas gyvenimas bus vis tobulesnis – toks yra procesas.

Satsangas Dr. Yeoho namuose Singapūre 
2016 m. rugpjūčio 6 d. rytas 
„Šri Satja Sai uvača“, 17 tomas, 2 kalba, p. 64–66

 

Klausimas: Svami-dži, Tu sakei, kad protą visada reikia laikyti nukreiptą į dieviškumą. Vienas iš būdų – mantros sadhana, todėl aš stengiuosi kartoti kai kurias mantras, pavyzdžiui, bydža mantras, Srividya mantrą ir Šodaši mantrą. Kai kurie žmonės sako, kad šias mantras reikia kartoti tik ryte, išsimaudžius, kartu su kitais daug laiko reikalaujančiais ritualais. Mano problema ta, kad aš esu dirbanti moteris, todėl negaliu sau leisti ryte tam skirti pusę valandos ar valandą, tačiau važiuodama į darbą ir grįždama per pietus galiu kartoti bydža mantras. Ar taip galima? Ką Tu patartum, Svami?

Svamis: Tai ne tik jos, bet ir daugelio žmonių, gyvenančių labai įtemptą šiuolaikinį gyvenimą, dilema. Tai labai aktualus klausimas, į kurį reikia atsakyti visų labui.

Kas gi yra mantra? Tai tam tikrą reikšmę turinčių skiemenų rinkinys. Kam ji skirta? Mananat trayate iti mantrahmantra yra tai, kas jus išlaisvina, tai, ką giedodami persikeliate anapus. Ją kontempliuodami jūs išsilaisvinate – tai yra mantra. Štai paprasta mantra: „Aham brahmasmi“, kuri reiškia „Aš esu Dievas“. Nuolat ją kontempliuokite. Tam reikia mananos (kontempliacijos), o ne šravanos (klausymosi) ar vačanos (kartojimo). Manana yra gilesnis dalykas nei klausymasis ar kartojimas. Todėl mantra nėra skirta kartoti garsiai, tai nebūtina. Bet galite tai daryti, jei jos giedojimas ar kartojimas balsu jums padeda, panašiai kaip kai kurie vaikai vadovėlius skaito garsiai, nes tai jiems padeda geriau susikaupti. Tačiau iš tikrųjų mantra turi apimti mananą – tai, ko prasmę turite nuolat kontempliuoti. Tokia yra mantros paskirtis. Kai tai darote, protas pamažu susikoncentruoja į mantros prasmę ir ši prasmė pradeda jums atsiskleisti. Žiedlapis po žiedlapio, sluoksnis po sluoksnio tai jums atsiskleidžia ir mantra apsireiškia prieš jus.

Dabar mintimis grįžkite į praeitį ir pagalvokite, kaip šias mantras pirmiausia priėmė didieji rišiai (išminčiai). Jie buvo vadinami mantra draštomis – tais, kurie mantras regėjo, o ne tais, kurie jas girdėjo. Kaip galima mantrą pamatyti? Tai reiškia, kad mantra yra daugiau, nei tik jos klausymasis, kalbėjimas ar mąstymas apie ją. Sakoma, kad mantra pasireiškia iš vidaus – tiek garsas, tiek ir jos prasmė. „Sarvam brahma mayam“ – viskas yra dieviška – tapo mantra. Kažkas kartojo „Sarvam brahma mayam“ ir patyrė visa ko vienovę, visa ko dieviškumą. Tad mantra yra tarsi dvipusis eismas – galima giedoti mantrą ir tada suvokti tiesą, arba galima suvokti tiesą ir tada giedoti mantrą. Rišiai nutiesė jums puikų greitkelį, kuriuo galite pasiekti Dievą. Jie kažką patyrė ir ištarė tai kaip mantras – jų patirtis virto tam tikrais žodžiais.

Kai pamatote ką nors gražaus, sakote: „Ach!“ „Ach“ – tai ne mantra, ne tikras žodis, tai tik emocijos, kurią tą akimirką patyrėte, išraiška. Panašiai ir rišiai tai, ką patyrė, išreiškė žodžiais kaip mantras. Tais ankstyvaisiais laikais tai buvo ne kalba, o jų patyrimo išraiška. Tad guru duoda jums mantrą, žinodamas, kad jums gali padėti tik tas konkretus patyrimas, nes, pamatęs jūsų praeitį ir ateitį, jis jus diagnozuoja, kaip ajurvedos gydytojas, kuris nusprendžia, ar žmoguje domijuoja vata, pita ar kapha, ir pagal tai skiria tinkamus vaistus. Panašiai yra ir su mantraguru duoda jums mantrą sakydamas, kad ji jums padės, nes jis žino jūsų proto struktūrą. Jis matė, koks svyruojantis, koks gilus ir sudėtingas yra jūsų protas, o turėdamas guru drišti (įžvalgą), žino, kaip ir gydytojas, kokį „gydymą“ skirti.

Jūsų problema ta, kad negalite kartoti mantros tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku. Ji buvo jums duota, nes dvasiniame gyvenime nesilaikėte disciplinos. Guru žino, kad žmogus yra nedisciplinuotas. Gydytojas liepia jums išgerti vaistą ar tabletę iš pat ryto, o kitą dozę – tam tikru laiku vakare. Taip pat sako, kad turėtumėte valgyti tam tikrą maistą, o tam tikro maisto vengti. Jis pataria taip daryti, kad jūsų organizmas tinkamai įsisavintų vaistą ir sulauktumėte norimo poveikio. Ritualai ir kiti dalykai yra panašūs – jie skirti tam, kad paruoštų protą priimti mantros galią.

Pirma, palaikykite švarą savo viduje ir išorėje. Argi galite sėdėti ir susikaupti į mantrą, jei esate nešvarūs ir jums niežti odą? Turite būti švarūs. Turėtumėte dėvėti šuddha vastram (gaivius, švarius drabužius), o ne tuos, kuriuos vilkėjote visą savaitę. Negalite ramiai sėdėti ir jausti mantros poveikį, jei jums fiziškai nepatogu. Sthana – vieta, kurioje sėdite, – taip pat turi būti švari. Negalėsite susikaupti, jei aplink jus bus per daug triukšmo ar per daug veiksmo. Visi ritualai sukurti tam, kad kuo geriau paruoštų jūsų protą priimti mantros poveikį, nes kitaip tai gali tiesiog nueiti perniek.

Jei jau praktikuojate ir pasiekėte tokią būseną, kai kalbant, vaikštant, judant, gaminant maistą, dainuojant ir ko nors klausantis mantrą savaime vis kontempliuojate mintyse, tuomet jums nebereikia jokių papildomų priemonių. Parengiamosios praktikos reikalingos tik pradžioje. Jei norite išmokti vairuoti automobilį, važiuokite į atvirą vietovę ir ten mokykitės, padedami patyrusio vairuotojo. Kai įgysite vairavimo įgūdžių, toliau vairuosite negalvodami apie automobilio valdymą. Važiuodami į susitikimą galite su kuo nors kalbėtis arba galvoti apie ką nors kita, o automobilis važiuos toliau. Kaip? Nes tai tapo jūsų dalimi. Panašiai bus ir nuolat kontempliuojant mantrą, nes jūsų protas taps pasiruošęs ją patirti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Mantrą galite kartoti maudydamiesi, gamindami maistą ar vaikščiodami. Kad ir kur būtumėte, kad ir ką darytumėte, bet kurią laisvą minutę galite kartoti mantrą.

Yra žmonių, kurie nori pasirodyti esą dvasiškai labai pažengę, todėl savo mantrą jie kartoja garsiai, kad girdi net kaimynai! Sakau tai, nes miestuose taip būna. Visi žino, kad 11.30 val. gretimame bute gyvenantis žmogus ims skambinti pūdžos varpeliu ir po to pradės giedoti. Tai vyksta gana dažnai, bet visų ritualų ir mantrų tikslas yra ne toks. Darykite tai tyliai! Matote, Dievas yra labai arti jūsų, Jis nėra kitame kambaryje, jog reikėtų šaukti, kad jus išgirstų. Dievas yra jūsų viduje! Jums nereikia net šnabždėti – taip arti Jis yra. Tad negi reikia mantras kartoti garsiai, kad Dievas išgirstų, ką sakote? Dievas girdi viską, ką sakote. Dievas girdi viską, todėl jums nereikia demonstruoti savo dvasinio asketizmo. Laikykite tai labai asmenine, sava patirtimi, labai asmeninėmis pastangomis. Saugokite tai savo viduje.

Kaip jau sakiau, mantrą galite kartoti vaikščiodami, kalbėdami, judėdami ar ką nors darydami, tačiau labai svarbu yra šradha (nuoširdumas). Kai kurie sako, kad kartoti mantrą du ar tris šimtus kartų – tai vienintelis būdas tapti disciplinuotu. Tačiau, kai tapsite disciplinuoti, tai sugiedoję net vieną kartą su absoliučia šradha, galėsite išsilaisvinti. Todėl atsisakykite išorinių dalykų – tai nėra taip svarbu. Jie svarbūs tol, kol mantrą imsite kartoti automatiškai. Aš palyginau tai su mokymusi vairuoti automobilį, kad iš pradžių geriau mokytis tuščioje aikštelėje, kur nėra eismo, bet kai vairuoti išmoksite, galėsite laisvai važiuoti keliu. Tuomet galėsite pateikti prašymą vairuotojo pažymėjimui gauti ir važiuoti, kur tik norite. Taip yra ir mokantis mantros – iš pradžių geriau laikytis tam tikros disciplinos. Tai paruoš jūsų protą, kad galėtumėte tinkamai kontempliuoti, bet kai įprasite protą išlaikyti ramų, tada galėsite kartoti bet kur ir vidinė mantros prasmė atsiskleis pati. Galiausiai jums tikrai padės ne pakartotų mantrų kiekis, o kokybė. Tad nesijauskite kalti, tai tikrai nėra problema.

Vakaro viešasis satsangas Singapūre, 2018 m. rugpjūčio 5 d. 
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Singapūre 2018 m. rugpjūčio mėn., p. 27–30 (anglų k.)