Dvasingumas

Jei išmoktą dvasinę sādhaną kurį laiką nuoširdžiai praktikuojate, tai imate suvokti, kad iki tol visą laiką užsiėmėte dalykais, kurie iš tikrųjų buvo nesvarbūs, ir kad lipote ne į tą medį – tai ir yra pirmasis transformacijos požymis. Jums kils nepasitenkinimas! Jūs pradėsite peržiūrinėti savo gyvenimo būdą ir domėtis, kaip reiktų elgtis, įskaitant ir tai, kaip maitintis, mąstyti, kalbėti (kokius žodžius rinktis) ir net kaip miegoti! Tai, ką galvosite ir darysite, bus sąmoninga ir aišku. Tai natūralus jausmas, kuris jumyse kils ir pasakys, kad iš tikrųjų turėtumėte daugiau galvoti apie Dievą ir Brahmaną, o ne apie pasaulį ir žemiškus dalykus.

Be to, šis atsiradęs suvokimas privers jus peržiūrėti ir veiklą, kuria visą laiką užsiėmėte, draugiją, kurioje visą tą laiką buvote ir kurią palaikėte, ir jūs visu tuo imsite bjaurėtis! Tai pirmas požymis, kuris parodys, kad einate teisingu keliu ir darote dvasinę pažangą! Kuo labiau tobulėsite, tuo greičiau ir lengviau atgausite vidinę ramybę ir pusiausvyrą po bet kokio įvykio, teigiamo ar neigiamo.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
2 klausimas iš 4 skyriaus „Pažanga dvasiniame kelyje“

Uždavinėkite tinkamus klausimus! Šri Ramana Maharšis ragino žmones tyrinėti: „Kas aš esu?“ Šri Adi Šankaračarja sakė, kad galima užduoti tokius klausimus, kurie padėtų atsigręžti į savo vidų: „Kas tu esi? Kas aš esu? Iš kur aš atėjau?“ Tik šie svarbūs klausimai, padedantys suprasti tiesą, nukreips jus teisinga kryptimi – į vidų!

Užduodami klausimus apie išorinius dalykus ir naudodamiesi pojūčiais, kurie sukurti taip, kad būtų nukreipti į išorę, į šią materialią egzistenciją, gausite tik mokslinių žinių, kurios yra išorinės. Reta protingų žmonių, tikrų drąsuolių (kaścit dhīra), kurie geba skirti ir supranta, kad gyvenimas yra daugiau nei tai, ką galima stebėti ir patirti išorėje, ir kad daugiau galima sužinoti iš to, kas slypi viduje. Drąsiai klausinėkite ir tyrinėkite tai, kas slypi viduje. Tai padės jums atsirišti nuo pasaulio ir pradėti savo dvasinę kelionę.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
1 klausimas iš 4 skyriaus „Pažanga dvasiniame kelyje“

Taittirīya upaniṣadoje pasakojama, kad išminčius Bhrigus (Bhṛgu) išėjo ieškoti Dieviškojo pažinimo. Jis suvokė tiesą, kad iš maisto kyla viskas, iš maisto kyla ir Dieviškumas.

Maistas patenka į kūną ir veikia protą. Kai maistas būna šventas, pašventinami visi penki pojūčiai – klausa, lytėjimas, uoslė, regėjimas, skonis. Koks maistas, toks ir protas; koks protas, tokios ir mintys; kokios mintys, tokie ir veiksmai. Norint protą padaryti tyrą, pirmoji būtina sąlyga – tyras maistas. Bet ne visada įmanoma užtikrinti maisto tyrumą – kartais galite nežinoti, su kokiomis mintimis jis buvo ruošiamas. Norint šią problemą išspręsti, prieš valgant reikia maistą paaukoti Dievui ir jį laikyti Dievo dovana. Taip pašalinami visi maiste esantys nešvarumai. Tai padeda išvalyti protą.

Tačiau maistas yra ne tik tai, ką valgome. Viskas, ką matome, girdime, liečiame, jaučiame ir patiriame, taip pat yra maistas. Klaidinga manyti, kad maistas yra tik tai, ką dedame į burną. Annamaya kośoje* yra penki pojūčiai – klausa, lytėjimas, rega, skonis ir uoslė, jie atitinka žmogaus kūno organus. Todėl turime klausytis tik to, kas gera, matyti tik tai, kas gera, ir t. t., nes visa tai daro įtaką protui.

* annamaya kośa – maistinis apvalkalas, t. y. fizinis kūnas, vienas iš 5 žmogaus tikrąją Savastį dengiančių apvalkalų (kośų).

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
19 klausimas iš 3 skyriaus „Protas“

Neprieraiša nėra tai, ką galima greitai išsiugdyti. Nemanykite, kad vieną dieną pabusite ir pamatysite, jog tapote neprisirišę. Tą reikia praktikuoti palaipsniui. Tai procesas. Kaip įsipainiojote į pasaulį ir jo reikalus, tuo pačiu būdu turite iš tų pinklių ir išsivaduoti. Tai yra procesas. Pirmoji gyvenimo pusė – nuo brahmacaryos (mokymosi ir viengungystės) iki gṛhasthos (šeimyninio gyvenimo) – skirta tam, kad įžengtumėte į pasaulį. Antroji gyvenimo pusė – vānaprastha (dvasinių praktikų ir tarnystės visuomenei) ir sannyasa (atsiskyrėlio) – skirta tam, kad iš pasaulio išeitumėte. Tad eikite į pasaulį, atlikite savo pareigą, bet neišklyskite iš kelio, kaip tai nutiko Abhimanjui. Įžengęs į čakravjūhą*, jis nebežinojo, kaip iš jos išeiti. Todėl jis buvo pagautas ir nužudytas.

*Čakravjūha (snkr. chakravyūha) – karinė rikiuotė priešams apsupti, aprašyta Mahabharatoje.

Visi žinome, kaip į tą čakravjūhą įeiti. Mes mokomės ir patenkame į gṛhastha āśramą. Brahmacaryą ir gṛhasthą mes pažįstame ir to laikomės iki paskutinio atodūsio. Tačiau mes nepereiname į vānaprasthos ir sannyāsos āśramas, kad išsivaduotume iš šios čakravjūhos. Štai tada mes ir įklimpstame. Tad dvasingumas mus moko, kaip į pasaulį įeiti. Bet dar svarbiau – moko, kaip iš jo išeiti ir jame neužstrigti visiems laikams. Dauguma pasaulio gyventojų iki pat gyvenimo pabaigos laikosi tik pirmų 2 āśramų, nes tai patogu ir patrauklu. Kitus du žmonės tiesiog praleidžia.

Kažkas paklausė: „Kodėl jauni berniukai turėtų eiti dvasingumo keliu? Tam tinka pensinis amžius, tad kodėl jie turi pradėti taip anksti?“ Aš atsakiau: „harati nimeṣāt kālaḥ sarvam – mes nežinome, kuri akimirka bus mums paskutinė“! Todėl kiekvieną akimirką pasaulyje gyvenkite visiškai neprisirišę, taip, kad jei kitą akimirką tektų pasaulį palikti, galėtumėte tai padaryti be jokio nerimo, rūpesčių ar sunkumų.

Atėjote į pasaulį atlikti tam tikros pareigos, įnešti savo indėlį ir mokytis, bet taip pat turite išmokti gražiai iš šio pasaulio išeiti. Ne su gailesčiu, ne su atgaila, ne su sunkumais. Iš šio pasaulio turite išeiti taip pat sklandžiai, kaip į jį atėjote. Mūsų šventraščiuose sakoma, kad tai ir yra tikras ir teisingas būdas gyventi pasaulyje.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
18 klausimas iš 3 skyriaus „Protas“

Gera ir bloga yra jūsų galvoje. Tai, kas padeda priimti Dievo meilę, yra gera, o tai, kas atitolina nuo Dievo, yra bloga.

Gyvenime susidursite su įvairiomis problemomis. Šioms problemoms išspręsti yra du keliai: vienas yra shreyo marga (gerasis kelias), o kitas – preyo marga (malonusis kelias). Eiti shreyo marga iš pradžių bus sunku, bet vėliau tikrai pasieksite laimę. Eiti preyo marga iš pradžių bus malonu, bet vėliau teks kentėti. Kaskart, kai susiduriate su problema ar sudėtinga situacija, klauskite savęs, ar turėtumėte rinktis shreyo margą, ar preyo margą. Tai, kas naudinga visiems, yra shreyo marga. Jei esate savanaudis ir žiūrite tik savo gerovės – tai preyo marga. Protas visada eis preyo marga, o širdis – shreyo marga. Jei vadovaujatės širdimi, niekada nepateksite į bėdą. Protas kelia triukšmą, o širdis jums kalba tyliai; kai yra triukšmas, širdies balso išgirsti negalite. Jei norite klausytis jos balso, turite sumažinti triukšmą. Tad būdami klaidingame kelyje, turėtumėte įsiklausyti į Dievo balsą ir melstis Dievui, kad galėtumėte grįžti į teisingą kelią. Jei einate į rytus, tai negalite eiti į vakarus. Kai esate klaidingame kelyje, turėtumėte drąsiai grįžti į teisingą kelią.

Daugeliui žmonių tam pritrūksta drąsos, tad pasukę klaidingu keliu, jie dėl ego ir toliau atkakliai juo žengia galvodami: „Aš žinau, kas atitinka dharmą, bet neturiu valios ją praktikuoti. Žinau, kas yra adharma, bet negaliu to atsisakyti.“ Negalima pasiduoti tokiam silpnumui. Reikia turėti du dalykus – viveką (gebėjimą skirti) ir vairāgyą (neprieraišą). Gebėjimas skirti leis jums atskirti, kas gera, o kas tik malonu, o neprisirišimas suteiks jums drąsos atsisakyti to, kas nėra gerai. Vadovaukitės požiūriu, kad svarbūs ne jūsų ar kitų norai – svarbiausia patikti Viešpačiui arba savo Aukščiausiajai Savasčiai. Jei tuo vadovausitės, galėsite lengvai eiti shreyo marga.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
17 klausimas iš 3 skyriaus „Protas“

Gyvenimas yra žaidimas, žaiskite jį. Gyvenimas – tai iššūkis, priimkite jį. Kai dvi komandos žaidžia futbolą, kiekviena nori įmušti įvartį į kitos komandos vartus. Priešininkų komanda stengsis tam sutrukdyti. Toks jau yra žaidimas. Jei tikėsitės, kad priešininko nebus ir žaidėjas būsite tik jūs vienas, tai nebebus žaidimas. Jei jūs vienas norite spardyti kamuolį ir tikitės, kad niekas neatsidurs tarp jūsų ir vartų, to nebus. Tokios yra kiekvieno žaidimo taisyklės, kad turi būti dvi komandos – viena, kuri stengiasi įmušti įvartį, ir kita, kuri stengiasi tam sutrukdyti.

Jūsų gyvenimo tikslas – pasiekti savo dieviškąjį tikslą, o komanda, kuriai priklausote, yra širdis, jums padedanti link to tikslo eiti. Priešininkų komanda – protas, žinios ir pojūčiai – stengiasi tam sutrukdyti. Panašiai kaip geras futbolininkas, kuris nuolat ir atsidavęs treniruojasi tobulindamas savo įgūdžius, kad galėtų aplenkti varžovus ir įmušti įvartį, taip ir jūs turite išsiugdyti gebėjimą nuolat naudotis širdimi ir taip pergudrauti protą. Galbūt tai įvyks ne pačią pirmą dieną, tačiau jei nuolat vadovausitės savo širdimi ir vengsite proto, tai padės jums vieną dieną pasiekti savo tikslą. Nesėkmė nėra negarbė, tačiau nesistengti tikrai nėra garbinga. Todėl turite ir toliau stengtis. Dievas yra jūsų treneris, Jis nurodys, kaip tą daryti. Klausykite Jo išmintingų patarimų, treniruokitės ir pasiekite savo tikslą. Tai yra gyvenimo žaidimas – žaidimas tarp jūsų širdies ir proto. Kuo daugiau praktikuositės, tuo geriau jums seksis. Kad ir kiek kartų protas jums trukdytų, jūs vis tiek pasieksite tikslą. Štai ką turėtumėte daryti, kai protas stoja skersai kelio.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
16 klausimas iš 3 skyriaus „Protas“

Turite suprasti šias tris sąvokas – sąmoningumas, sąžinė ir sąmonė. Fiziškai esate sąmoningas, o tai reiškia, kad galite suprasti, jog esate gyvas, kad galite jausti ir kad galite patirti. Jūs esate sąmoningas. Viskas, kas gyva, yra sąmoninga, net ir gyvūnai.

Sąžinė – tai gebėjimas skirti ir nuspręsti, kas teisinga, o kas ne. Tam reikia šiek tiek pamąstyti. Tad sąžinė yra čitos (citta), arba proto, gebėjimas.

Sąmonė yra ātmā, kuri nuolat suvokia, kas teisinga, o kas ne. Sąmonei net nereikia stengtis atskirti ir mąstyti, nes ji jau žino, kas teisinga. Būtent tokį ryšį reikia palaikyti su širdimi. Ji visada pasakys, kas teisinga, ji visada pasakys, ką reikia daryti. Deja, proto triukšmas yra toks didelis ir širdies balsą slopina taip stipriai, kad negalite išgirsti, ką ji sako.

Tarkime, esate turguje. Daugybė žmonių kalbasi, o jums paskambina telefonu, bet jūs negirdite, ką jums sako. Dėl triukšmo negirdite net šalia esančio žmogaus. Tačiau kai nueinate į tylų kampelį ir ten kalbate, vienas kitą galite aiškiai girdėti. Nekyla jokių nesusipratimų, jokios painiavos. Kai protas kelia daug triukšmo, širdies balso išgirsti negalite. Štai čia žmonėms ir kyla bėdų.

Protui rūpi tik „aš“ ir „mano“ – jis galvoja tik apie save. Jis negali galvoti apie nieką kitą, jis nuolat nerimauja: „O kaipgi aš? Kas bus su mano žmonėmis, mano daiktais?“ Jis negali peržengti „aš“ ir „mano“ ribos ir pats kelia daug triukšmo. Kai tik imate mąstyti apie „mes“ ir „mūsų“ – gyventi iš širdies – protas nurimsta. Jei nuolat naudojate dešinę ranką, ji tampa įgudusi, pajėgi ir stipri. Žmonių, kurie naudojasi kairiąja ranka, sustiprėja ta ranka. Tai priklauso nuo to, kurią naudojate. Jei daugiau naudositės širdimi, ji darysis vis stipresnė ir stipresnė. Jei labiau naudositės protu, jis širdį nustelbs. Tad viskas priklauso tik nuo jūsų.

Reikia pasirinkti gyventi pagal širdį, o tada stengtis gyventi pagal tai, ką sako širdis. Net jei protui tai nepatinka, net jei protas to nenori, net jei protas tam priešinasi, turite jį nuraminti ir tiesiog vadovautis širdimi, nes širdis visada žino, kas teisinga, ir nuves jus į teisingą tikslą. Gali atrodyti, kad širdis nežino, nesupranta ar nemoka mąstyti, tačiau nesijaudinkite. Kai nusprendžia širdis, ji visada yra teisi. Kai tik seksite savo širdimi, iškart rasite ramybę. Nebebus jokios sumaišties, jokio svyravimo pirmyn ir atgal. Tokia yra širdies savybė – ji nuolat galvoja apie kitus, o ne apie save. Tad jūs galvosite: „Kas gera kitiems? Kas kitus padarys laimingus, ramius ir džiaugsmingus?“ Širdis visada galvoja šitaip. Tai yra kelias į Dievą.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
15 klausimas iš 3 skyriaus „Protas“

Sakau jums, kad tai yra pats praktiškiausias dalykas, kurį reikia atsiminti, nes tai yra vienintelė tiesa, kuri nesikeičia. Kiti dalykai nuolat kinta, kaip antai netiesa, bet tiesa visą laiką išlieka ta pati, todėl ją lengva atsiminti.

100 % tikėkite tiesa, kad „Aš esu dieviškas“ ir taip save transformuokite. Ši vienintelė mintis gali jus išgelbėti, gali jus išlaisvinti ir paversti tuo, kas iš tikrųjų esate.

Kartą pas Šri Ramakrišną Paramahamsą atėjo viena moteris ir pasakė: „Mano sūnus blogai mokosi, nes nėra labai protingas. Duok jam talismaną ar kokį kitą vaistą, kad jis taptų protingas ir gerai mokytųsi.“

Šri Ramakrišna Paramahamsa pažvelgė į berniuką ir į labai susirūpinusią jo motiną. Jis nuėjo į vidų ir, grįžęs su buteliuku vaistų, motinai pasakė: „Duok berniukui šitų vaistų po vieną šaukštą tris kartus per dieną, ir per savaitę jam pagerės.“ Motina su sūnumi labai apsidžiaugė ir pasiėmę vaistus grįžo namo. Po savaitės vaistai baigėsi, tad jie vėl atėjo pas Ramakrišną ir motina jam pasakė: „Mokytojau, jūsų vaistas stebuklingas! Mano sūnus staiga tapo protingesnis. Ar galite duoti dar šiek tiek, nes jis visus vaistus jau išgėrė?“

Šri Ramakrišna Paramahamsa atsakė: „Tai labai paprasta – vaistų gali pasigaminti namuose. Paimk stiklinę vandens ir įmaišyk šaukštą cukraus – tokių vaistų tau ir daviau.“ Motina nustebusi paklausė: „Ar norite pasakyti, kad tai, ką davėte, tebuvo cukraus sirupas, o ne vaistai?“

Jis atsakė: „Vaistai galėjo būti ir cukraus sirupas, bet tikrasis vaistas buvo mintis, kuri į tą sirupą buvo įdėta: „Jei jų gersiu, tapsiu protingas“. Cukraus sirupas per savaitę nepadarė jo protingu, – protingu jį padarė jo tikėjimas, kad gali tapti protingu.“

Taip yra ir su žmogumi. Jis nori stebuklingai staiga tapti Dievu. „Guru dži, duok man mantrą, upadeśą (pamokymą) ar kokią nors dvasinę praktiką, kad galėčiau tapti dievišku.“ Kaip jiems pasakyti, kad jie jau yra dieviški – kad daugiau nebėra kuo tapti?

Kaip šis berniukas suprato, kad jau yra protingas, taip ir jūs turite suvokti, kad jau esate dieviški – jums nereikia „tapti dieviškais“. Tiesa ta, kad jūs jau esate dieviški. Paprasčiau negali būti. Tad nuolat galvokite apie šią tiesą, nė kiek neabejodami ja tikėkite ir sakykite: „Aš esu dieviškas.“ Jums nereikia talismano, nereikia mantros, nereikia jokio konkretaus būdo, kaip tapti dievišku ar pasiekti Dievą.

Jei manysite, kad esate dieviški, jūsų veiksmai taps dieviški. Jei jūsų veiksmai tampa dieviški, jūsų charakteris taip pat turi tapti dieviškas. Jei jūsų charakteris dieviškas, jūs esate dieviški! Matote, viskas taip paprasta – tiesiog tikėkite, kad esate dieviški. Jums tiek daug kartų buvo sakoma, kad esate toks ir toks, su kūnu, su vardu, gimęs tokiam ir tokiam žmogui, priklausote tokiai ir tokiai šaliai. Jums tai buvo sakoma tiek daug kartų, kad jūs tuo tikite, o tiesa, kad esate dieviški, jums pasakyta nebuvo. Jei tik patikėsite šia paprasta tiesa, kad esate dieviški, tada jūsų mintys, žodžiai, veiksmai, likimas pasikeis – pasikeis viskas. Kokia prasmė duoti jums dar daugiau cukraus sirupo? Tai nepadės.

Kai kitą kartą supyksite, turite savęs paklausti: „Ar tai dieviška? Ne, taip nėra, todėl tai negaliu būti aš. Taip elgtis negaliu. Turiu tai atmesti. Dieviškumas – tai atjauta ir atleidimas, todėl tai priimsiu ir tuo vadovausiuosi.“ Jei jums kyla troškimų, kurie nėra geri, paklauskite savęs: „Ar Dievas gali trokšti tokių dalykų? Negali. Todėl ir aš negaliu turėti tokių troškimų, turiu jų atsisakyt.“ Jei esate gundomi elgtis savanaudiškai, o tai nėra dieviška, turite sau priminti: „Aš esu dieviškas. Argi galiu taip elgtis?“ Tuomet tokio veiksmo turite atsisakyti. Kuo labiau tikėsite savo dieviškumu, kuo labiau tikėsite, kad esate dieviški, tuo labiau transformuosis jūsų mintys, žodžiai ir veiksmai. Praktikuokite ir tapsite tuo dieviškumu.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
14 klausimas iš 3 skyriaus „Protas“ 

Įsivaizduokite, kad būrys aklųjų „apžiūrinėja“ dramblį jį liesdami. Vienas gali pasakyti, kad dramblys yra stulpas, kitas – kad tai virvė, dar kitas – kad vėduoklė. Taip yra todėl, kad jie turi ribotą supratimą apie dramblį. Tik „apžiūrėję“ visą dramblį, ne vien tas jo dalis, kurias palietė, jie supras, koks jis yra.

Kurdamas Dievas kiekvienam žmogui suteikė du dalykus. Vienas iš jų – tai kūnas, kuris yra instrumentas darbui atlikti. Kitas yra protas, kuris turi savo valią.

Anapus proto valios yra Dieviškoji valia, kuri slypi širdyje. Kol vadovaujatės savo širdimi, nėra tokio dalyko kaip protas ar jūsų valia. Tačiau kai tik imsite galvoti, kad turite atskirą protą, pradės reikštis jūsų valia.

Jei tėvas duoda savo vaikams saldainių, jis jų neatsiima, nebent vaikas pats tėvui jų pasiūlo. Taip ir Aš daviau jums šiek tiek valios – protą, kaip daviau jums ir kūną. Dievas visada yra pozityvus, Jis niekada nebūna negatyvus.

Tik žemesnysis protas įsileidžia negatyvias mintis. Kai pasieksite tokią stadiją, kad suvoksite, jog viskas yra Dievas, tuomet neigiamų minčių nebeliks. Viską laikysite pozityviu dalyku.

Dievas kiekvienam davė kūną, protą ir širdį. Širdis yra Dievo valia. Protas yra tai, ką galite rinktis – naudotis juo arba nesinaudoti. Jei naudositės protu, jis kurs savas mintis ir trukdys Dievo veikimui. Kūnas tiesiog seka protu – jis niekada nebūna kaltas. Kūnas yra tik automobilis, o protas – vairuotojas.

Tie, kurie nepasiekė Vienovės su Dievu, jaus dualumą – kad yra laisva valia ir Dievo valia. Kol patys savo laisvos valios neatiduosite Dievui, ji ir toliau veiks.

Iš Sadguru Šri Madhusudano Sai knygos „Dvasingumas 101"
13 klausimas iš 3 skyriaus „Protas“