Ištraukos iš kalbų

Visų šventraščių, visų religijų esmė gali būti apibendrinta tik šiais keturiais žodžiais: „Mylėkite visus, tarnaukite visiems“. Visos religijos, ar tai būtų krikščionybė, budizmas ar hinduizmas, moko tos pačios tiesos. Pasaulyje yra daugybė mokyklų, kuriose skirtingomis kalbomis ar skirtingomis priemonėmis mokoma tų pačių dalykų, bet tiesa, kurios jos moko, yra ta pati.

Penki elementai suformuoja žmogaus kūną, o penkios žmogiškosios vertybės suformuoja žmogaus dvasią. Penki elementai yra laikini, todėl iš jų sudarytas kūnas taip pat yra laikinas. Negalima tikėtis, kad iš to, kas laikina, bus sukurta tai, kas pastovu. Tiesos, teisingo elgesio, ramybės, meilės ir neprievartos vertybės yra amžinos, o kadangi jos kyla iš širdies, žmogaus siela taip pat yra amžina.

Jei pažvelgsite giliau, pastebėsite, kad viena vertybė yra ir visose kitose keturiose vertybėse. Erdvė, oras, vanduo, ugnis ir žemė – tai penki elementai, iš kurių sudaryta visa visata. Tačiau visų jų pagrindas yra erdvė. Erdvė yra vandenyje, ugnyje, žemėje ir ore. Erdvės elementas yra visų kitų keturių elementų pagrindas. Taip ir vienintelė meilė yra visų penkių vertybių pagrindas:

Meilė kalboje yra tiesa,
meilė poelgiuose yra teisingumas,
meilė mintyse yra ramybė,
meilė supratime yra neprievarta.

Jėzus Kristus atėjo tik tam, kad išmokytų šios didžiosios meilės vertybės. Kaipgi kitaip paaiškinti, kodėl Jis taip vaizduojamas ant kryžiaus – žmogus, kenčiantis žiauriausius kada nors išrastus kankinimus, bet vis tiek laiminantis tuos, kurie Jį žudo? Jis meldėsi už juos visus: „Tėve! Atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“

Net jei kas mums padaro nedidelę skriaudą, mes iš karto griežtai į juos reaguojame. Kaip galėjo Tas, kuris šitaip kentėjo ant kryžiaus, melstis už tuos, kurie Jam atnešė tiek daug skausmo? Tai buvo tik iš meilės. Kaip motina nekreipia dėmesio į kūdikio spardymąsi savo įsčiose, iškęsdama juos iš meilės, taip ir Jėzus žmonių sukeltus skausmus ir kančias kentė su meile, tarsi motina. Motina sėja atsidavimo sėklas, ji vaikui parodo tėvą, o tėvas parodo kelią pas guru, kuris mokinį veda į Dievą.

Tai motina gerbiamojo Tėvo Arazu gyvenime pasėjo atsidavimo sėklą. Motina jam parodė, kad Dievas egzistuoja, o jos tikėjimas paskatino jį galvoti apie Dievą. Jis gimė sunkiomis aplinkybėmis, buvo labai menkai remiamas, niekas nepadėjo. Visur aplinkui buvo krizė. Tokiais skurdo, bado ir nevilties laikais būtent motina jį išmokė, kad tikras yra tik atsidavimas Dievui, nes Jis rūpinasi kiekvienu žmogumi. Motinos tikėjimas Tėvui Arazu tapo pavyzdžiu.

Kaip žmogus negali matyti oro, bet gyvena juo kvėpuodamas, taip galima nematyti ir Dievo, bet vien tai, kad šiandien egzistuojate, įrodo, kad Dievas yra.

Jūsų gyvenimai turi tapti Dievo žinia, o jūs turite tapti Dievo pasiuntiniais – tiesos, teisingo elgesio, ramybės, meilės ir neprievartos pasiuntiniais. Kai tapsite pasiuntiniais, tada tikrai nusipelnysite vadintis Dievo sūnumis ir dukromis. Tai parodys, kad žmonių brolybė ir Dievo Tėvystė yra įmanoma, jei gyvenama pagal Tėvo žinią.

Iš Dieviškosios kalbos ryto satsange Avkoje, Nigerijoje, 2015 m. liepos 16 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 12 tomas, p. 47–49

Visus tuos metus Aš jus mokiau daugybės dalykų. Dabar atėjo laikas juos taikyti praktiškai. Praktikuokite be baimės – jums nieko blogo nenutiks, nes Mano ranka jus saugo. Aš būsiu su jumis kiekvieną akimirką, visada. Niekada nesijauskite vieniši ar silpni – kaip galvojate, tokie ir tampate. Manote esąs dulkė, dulkė ir esate; manote esąs Dievas, Dievas ir esate. Jūs nesate vieni – jūsų Svamis yra su jumis, jūsų Svamis yra jumyse.

Jau laikas jums visiems imti Mano mokymą, taikyti jį praktiškai ir skleisti džiaugsmą visur, kur tik einate. Neįmanoma pašalinti viso pasaulio tamsos, bet jei savo širdyje uždegsite meilės žibintą, tai kur tik eisite, aplinkui skleisite tą meilės šviesą žmonėms. Su tuo vienu žibintu galima uždegti tūkstančius žibintų, ir pamažu, pamažu visa pasaulio tamsa išsisklaidys.

Kokia prasmė kaskart vis gimti ir mirti, ir nieko nepasiekti? Gyvenkite tokį gyvenimą, kuris jus vestų į nemirtingumą. Kai jūsų kūnų nebeliks, net ir po daugelio metų jus prisimins su pagarba – būsite gerbiami kaip Dievo žmonės. Pasiekite šlovę ir būkite gerbiami kaip Dievo žmonės. Užsitarnaukite šlovę sau, savo šaliai ir savo Svamiui. Gyvenkite savo gyvenimą tobulai, pagal Mano pavyzdį.

Aš visada sakydavau: „Mano gyvenimas yra Mano mokymas“, bet šiandien leiskite Man su įsitikinimu pranešti: „Jūsų gyvenimai bus Mano mokymas.“ Tai tikroji duoklė, tikrasis dėkingumas, kurį galite Man parodyti. Man nereikia žodžių, Man nereikia dainų, Man nereikia kalbų ­­– Aš noriu, kad jūs veiktumėte, nes jūsų darbai kalbės garsiau už žodžius ir pasaulis Mane pažins ne iš jūsų kalbų, o iš jūsų darbų.

Priekyje – labai šlovingi laikai. Tai, kas artimoje ateityje išsiskleis – ką jūs matysite savo gyvenime – bus daug daugiau, nei yra buvę žmonijos istorijoje. Tokie nuostabūs laikai priešakyje! Būkite pasirengę, būkite pasitikintys, nes pasitikėjimas savimi yra pamatas. Pasiaukojimas yra tai, ką turite daryti, pasitikėjimas savimi yra tai, ką įgysite; galiausiai tai nuves į Savirealizaciją (tikrosios Savasties suvokimą).

Paukštis, tupintis ant medžio šakos, nebijo, kad šaka linguoja, nes jis pasitiki savo sparnais. Net jei šaka lūžtų, jis žino, kad jam nieko blogo nenutiks, nes jis gali išskleisti sparnus ir nuskristi. Taip ir jūs pasikliaukite Svamiu savyje, o ne nepatikimu, laikinu pasauliu, kuris žlugs ir jus vienaip ar kitaip apvils. Pasikliaukite Svamiu, nuolat esančiu jumyse, pasitikėkite tuo Svamiu-Savastimi. Su tokiu pasitikėjimu jūs pasieksite viską.

Iš Dieviškosios kalbos vakaro satsange Romoje, Italijoje 2015 m. balandžio 20 d.
„Šri Satja Sai uvača“, 9 tomas, p. 78–80

Bhagavadgytoje Viešpats Krišna sako:

na me parthasti kartavyam trišulokešu kinčana
nanavaptam avaptavyam varta eva ča karmani

(Man neskirta jokių darbų visuose trijuose pasauliuose.
Man nieko netrūksta ir nieko nereikia, tačiau Aš nuolat dirbu.)

Visos didžiosios asmenybės gimsta savo dieviškąja valia, o ne kaip paprastos būtybės. Paprastos būtybės gimsta dėl Karmos dėsnio, kad patirtų praeityje padarytų veiksmų atoveiksmį ir pasekmes. Jos gimsta bejėgės iš motinos įsčių.

Būtybės ir didieji Avatarai, tokie kaip Sai Baba, Buda ir Jėzus, gimė savo valia, o ne dėl karmos. Visi šie didieji mokytojai moko ne pamokslaudami, o tai praktikuodami savo gyvenime. Kokie tai mokytojai? Jie yra „Satja Bodhaka“ – moko tiesos apie gyvenimą.

Pasaulis jus verčia tikėti, kad galite būti laimingi, jei turėsite šiek tiek daugiau pinigų, šiek tiek daugiau galios, šiek tiek aukštesnes pareigas ar šiek tiek daugiau garbės ir šlovės. Tada ateina Mokytojai mokyti tiesos: „Ne, tai nebus ilgam! Jei pažinsite savo dieviškąją prigimtį, tai išliks visam laikui!“

Jūs siekiate pasaulyje malonumų, komforto, patogumų – esate įsitikinę, kad tai jums reikalinga, tačiau visa tai nuolatinės laimės jums nesuteikia.

Kartą šuo rado sausą kaulą ir ėmė jį graužti. Tas kaulas nebuvo labai geras, bet šuo su viltimi jį vis graužė ir kramtė. Sausas kaulas sužalojo šuns burną, tad po kurio laiko ėmė bėgti kraujas.

Šuo pamanė: „O, kaulas iš tiesų sultingas!“ Jis mėgavosi kraujo skoniu, bet nesuprato, kad tas kraujas teka ne iš kaulo, o iš jo paties nasrų.

Taip ir laimę pasaulyje galima lengvai pasiekti – jūs manote, kad ją gaunate iš pasaulio, tačiau tikroji laimė kyla iš vidaus, o ne ateina iš išorės.

Jei pinigai atneštų laimę, turtingi žmonės būtų patys laimingiausi pasaulyje. Jei laimę atneštų valdžia, galingiausi žmonės gyventų laimingai. Jei laimę atneštų žinomumas ir šlovė, tai patys garsiausi žmonės būtų laimingiausi pasaulyje. Tačiau turtuolių problemos yra pačios „turtingiausios“ pasaulyje; galingųjų problemos – pačios „galingiausios“; o pačių žinomiausių problemos yra pačios garsiausios pasaulyje. Jie patiria ne laimę, o daugybę problemų!

Pats laimingiausias yra paprastas žmogus, kuris tenkinasi tuo, ką davė Dievas, ir kuris patenkintas tuo, ką turi. Santošam param sukham – nėra didesnio džiaugsmo, nei būti patenkintu, jausti pasitenkinimą. Tas pasitenkinimas gali ateiti tik tada, kai žinote, kas esate ir kokia jūsų tikroji prigimtis. Kai suvoksite, kad esate dieviški, kad esate Dievo dalys, kad esate tikri dievai, tuomet visi jūsų vargai ir rūpesčiai išnyks.

Iš Dieviškosios kalbos vakaro satsange Vientjane, Laose, 2019 m. kovo 20 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Laose 2019 m. kovo mėn., p. 15–16 (anglų k.)

Pažvelkite į Satją Sai. Jis yra Guru, taip pat ir Dievas. Jis yra kelias, Jis yra ir tikslas. Argi ne taip? Tai labai unikalus derinys. Jis moko jus vaikščioti, o taip pat ir veda pas Save. Jis padeda jums abiem būdais!

Aną dieną sakiau, kad dievai yra labai tyri – jie duoda viską, ko tik žmonės prašo. Malonių iš dievų sulaukė daugybė sekėjų.

Hiranjakašipus gavo malonę iš Brahmos; Bhasmasura gavo malonę iš Paties Šivos, – o tada jie bėgo paskui Šivą ir Brahmą! Tie dievai malones suteikia labai lengvai.

Tačiau guru yra ne tokie. Guru yra kaip Dakšinamurtis. Jis į jus žiūrės labai rimtai ir jus mokys, kas yra teisinga, o kas neteisinga. Jis taip paprastai jūsų nepaliks, nenurodęs krypties. Jei tik padėjote savo galvą ant guru pėdų, geriau jau pakluskite guru nurodymams. Svarbiausias guru duotas nurodymas – tai suvokti savo dieviškumą. Visa kita šiame pasaulyje galima laikyti vaikų žaidimu.

Kaip vaikai žaidžia žaidimų aikštelėje, taip ir žmonija žaidžia pasaulyje. Tikrasis tikslas – tai grįžti į savo tikruosius namus. Jūs negalite čia, šioje žemėje, būti visą laiką. Žmogus pamiršo, kaip grįžti į savo tikruosius namus, todėl jam reikia nurodyti teisingą kryptį, kad jis galėtų ten patekti.

Kad tai įgyvendintų, guru imasi vadovauti ir sako: „Eikš, tu išklydai iš kelio. Aš tave parvesiu.“ Tada parveda jus atgal į jūsų dieviškumą. Toks yra kiekvieno guru tikslas. Jūs turite sekti paskui guru, eiti Jo dviem nesavanaudiškos meilės ir nesavanaudiškos tarnystės pėdsakais.

Jei vadovausitės šiais dviem principais, jūs tikslą pasieksite. Mylėkite kiekvieną ir visus, tarnaukite nedarydami jokių skirtumų, neturėdami jokių lūkesčių, kad ką nors už tai gausite, ir nebijodami, kad kas nutiks. Toks būna verslas, o ne seva. Seva – tai tik duoti, nieko neimti ir nieko už tai nesitikėti.

Dakšinamurtis beveik nekalbėdavo. Jis atverdavo burną, bet tik retkarčiais, – visą likusį laiką Jis tylėdavo. Jūs turite suprasti Jo tylą. Aš visada sakau, kad jei negalite suprasti Mano žodžių, tai kaip suprasite Mano tylą? Pirmiausia turite apmąstyti Mano žodžius.

Pirmasis žingsnis šravanam – klausyti, paskui mananam – apie tai mąstyti, kontempliuoti, medituoti, o galiausiai nididhjasanam – praktikuoti.

Tik tada, jei žengsite šiuos žingsnius, jūs suvoksite tikrąją Savastį. Kitaip, kad ir koks didis būtų guru, sekėjas savo tikrojo tikslo nepasieks. Kad ir koks puikus būtų mokytojas, bet jei mokinys visai nesistengs išmokti pamokų, tai argi jis išlaikys egzaminą? Tai priklauso nuo abiejų – ir didžio guru, ir gero mokinio – turi būti abu kartu.

Jūs neabejojate, kad Aš esu didis! (Juokas) Tad jei savo tikrojo tikslo nepasiekiate, tai ne Mano kaltė. Tai reiškia, kad kita pusė neįdeda pakankamai pastangų. Aš stengiuosi 100%, jūs irgi turite stengtis 100 %.

Aš esu labai atlaidus guru. Aš mokiniui lengvai duodu tiek balų, kad egzaminą išlaikytų. Jei parašote tik truputį, Aš parašau jums gerus pažymius, pridedu „malonės“ balų ir leidžiu jums išlaikyti. Jei nenusipelnote gerų pažymių, tai bent jau ką nors turite parašyti, kad galėčiau jums duoti papildomų malonės balų. Jei įdėsite daug meilės, daug pastangų, tada bus vilties. Geriausia yra atsiduoti guru. Vadovaukitės tuo, ką Jis sako. Tada savo tikslą pasieksite.

Iš Dieviškosios kalbos ryto satsange Tailande, 2020 m. vasario 12 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Tailande 2020 m. vasario mėn., p. 8–9

 Mahašivaratri šventės kalba
(įraše nuo 3:43 min.)

Satja Sai Grama, Mudenahalis
2023 m. vasario 18 d. vakaras

Daug metų mes stebėjome daugybę dieviškų lylų. Dieviškos lylos – tai Dievo būdai sekėjų širdyse įdiegti tikėjimą ir atsidavimą. Jums šiandien labai pasisekė, nes lingamo gimimo (lingodbhavos) labai labai ilgai nebeišvysite. Todėl tiems, kurie kažkaip čia atvyko ir pastaruosius kelis metus tai matė, ir tiems, kurie šiandien buvo čia, tikrai labai pasisekė, nes daugiau šio fenomeno labai ilgai nematysite. Tą Aš jaučiu iš vidaus. Aš to nei noriu, nei nenoriu. Viskas, ką Dievas benuspręstų, turi įvykti.

Prieš keletą metų Bhagavanas pasikvietė mane ir pasakė: „Išsižiok.“ Aš išsižiojau, o tada Jis man į burną įdėjo tokį šviesos kamuolį ir paliepė: „Nuryk jį, nuryk.“ Aš nežinojau, kaip tą šviesos kamuolį nuryti – jis tiesiog švytėjo, bet paklusau Jo nurodymui ir jį nurijau. Nuo tada įvairiu metu gimė 12 lingamų. Trys yra čia, o kiti buvo padėti įvairiose pasaulio vietose. Jie ir toliau ten bus, teiks energijos ir skatins tikėjimą bei atsidavimą širdyse sekėjų, kurie lankysis tuose ašramuose ir juos matys.

Per Šivaratri privalote savo protą visiškai paaukoti Dievui ir stengtis, kad jūsų mintys būtų tik Dieviškos. Tą pasiekti labai padeda bhadžanų giedojimas. Prote esantys jausmai išreiškiami žodžiais. Kai žodžiai virsta bhadžanomis, jas reikia giedoti melodingu balsu. Be to, turėtumėte ploti rankomis, kad bhadžanoje esanti atsidavimo energija sklistų. Kai žodis, protas ir kūnas veikia kartu, pasiekiama visiška koncentracija. Darni galvos, rankų ir širdies sąjunga virsta palaiminga bhadžana. Į ritmą plojančios rankos, į meditaciją sutelkta galva ir į meilę Dievui panirusi širdis – šių trijų dalykų vienovė ir yra tikroji meditacija.

Taip jūs pamatysite, kad meditacija yra būdas pasiekti Dievą. Dievo negalima pasiekti išorinėmis priemonėmis. Norėdami savo žvilgsnį nukreipti į vidų, turite protą nukreipti vidun.

Jei norite visiškai suvaldyti savo protą, dalyvaukite bhadžanose. Turite giedoti visu balsu. Kiekviena jūsų kūno ląstelė turi atspindėti giedamos bhadžanos garsą ir esmę. Kai mėgausitės tyru atsidavimo džiaugsmu, pasieksite Dieviškumą – Dievą. Per Šivaratri Šiva gausiai laimins tuos, kurie nuoširdžiai trokšta pasiekti Dievą.

Kaip kasdien valote suteptus drabužius, taip ir protą reikia valyti. Bhadžanų giedojimas, Viešpaties vardo kartojimas ir meditacija padeda išvalyti protą. Šią palankią dieną svarbu protą sutelkti į Dievą, kad galiausiai jis įsilietų į Dievą.

Dievas atlieka tris funkcijas – kūrimo, palaikymo ir naikinimo, Šiva atsakingas už naikinimą, Jis yra naikinimo Dievas. Todėl turėtumėte melstis Šivai, kad jūsų protas išnyktų. Štai kodėl sakoma, kad Šiva yra saccidānanda rūpa – Būtis, Sąmonė, Palaima. Jei ir nedalyvaujate čia bhadžanose, kad ir kur būtumėte, giedokite „om namaḥ śivāya“. Namaḥ reiškia „Aš nesu šis kūnas“, o namaḥ śivāya reiškia – „Aš nesu šis kūnas. Aš esu Šiva.“ Šiandien ugdykitės tą Šivos jausmą.

Giedokite ne tik lūpomis, bet ir iš širdies. Kiekvienas bhadžanoje esantis Dievo vardas yra grandis grandinėje, jungiančioje jus su Dievu. Jei viena grandis silpna, tai visa grandinė bus silpna. Giedokite visu balsu, visa širdimi, kad kiekviena grandis būtų stipri. 

Iš Dieviškosios kalbos per Mahašivaratri šventę Mudenahalyje,
2017 m. vasario 24 d. vakaras
„Šri Satja Sai uvača“ 18 tomas, p. 47–50

Sadguru Šri Madhusudano Sai kalba
Sankranti, 2023 m. sausio 15 d., Satja Sai Grama, Mudenahalis

Kaṭhopaniṣadoje sakoma:

na tatra sūryo bhāti na candratārakaṁ
nemā vidyuto bhānti kuto’yamagniḥ
tameva bhāntamanubhāti sarvaṁ
tasya bhāsā sarvamidaṁ vibhāti

Tai viena gražiausių ślokų iš Upanišadų. Joje sakoma:

Ten nešviečia saulė, nešviečia ir mėnulis.
Ten nebūna jokių žaibų, nebūna ir ugnies, kuri dega čia, žemėje.
Bet kadangi šviečia Tai, toje šviesoje švyti ir visa kita.
Ir kaip šviečia Tai, taip šviečia ir visa kita.

Saulė mūsų kultūroje ir visose pasaulio kultūrose laikoma šventa ir nešanti sėkmę. Dauguma kultūrų šlovina saulę kaip tam tikrą dieviškumo formą, nes saulė visada daro gera kitiems. Be saulės, esančios Saulės sistemos centre, gyventi žemėje būtų neįmanoma. Viskas ir visi šviečia tik tos saulės šviesoje, kuriai nereikia jokios pagalbos, nes ji šviečia pati savaime.

Tačiau mūsų šventraščiai žvelgia dar giliau ir sako: „Ne, saulė nėra pagrindinis šviesos šaltinis.“ Visų šviesų šviesa yra sąmonė, kuri mums leidžia tą saulės šviesą patirti. Be tos sąmonės, kuri visiems suteikia jėgų, negalėtume patirti net saulės šilumos ir šviesos. Todėl sąmonė yra ta šviesa, kurioje spindi net saulė, mėnulis, žaibas, ugnis ir visa kita. O ślokos grožis tame, kad ji sako, jog saulė šviečia ne todėl, kad pati šviečia – ji šviečia todėl, kad šviečia Tai.

Jūs esate dieviški, Aš esu dieviškas, viskas yra dieviška. Sarvam khalvidam brahma – viskas yra dieviška. Tačiau norint tai sužinoti, tai pamatyti, tai patirti, gyvenime reikia dėti visas pastangas. Tokia yra idėja. Matote, Aš tai sakau labai aiškiai. Mano vienintelis tikslas – kad kiekvienas suvoktų savąjį dieviškumą. Jei tai suvokti jums padeda seva, tada darykite sevą, jei padeda bhadžanos – giedokite bhadžanas. Kas ir kokias praktikas darote, jūsų tikslas turi būti toks: „Aš turiu priartėti prie Dievo.“

Baigiantis dienai, kai ruošiatės miegoti, jūs turite galėti pasirodyti Dievui ir pasakyti, kad dieną praleidote gerai: „Svami, viliuosi, kad šiandien galėjai didžiuotis mano pastangomis. Viliuosi, Tu palaiminsi mane gyventi dar vieną dieną, kad prie Tavęs priartėčiau dar labiau, nei šiandien.“ Užmikite su tokia malda.

Kiekvienas turėtų stengtis tai daryti, kasdieną. To pakanka, kad Man patiktų. Aš nenoriu jokių aukų, jokios dakšinos, kaip kiti guru. Štai dakšina, kurios Aš noriu: kad kiekvieną dieną stengtumėtės priartėti prie Dievo. Tik jūs žinote, kaip toli nuėjote. Aš negaliu jums to pasakyti, niekas negali. Tik jūs patys žinote iš vidaus, kiek įdėjote pastangų ir kiek priartėjote. Būtent todėl Krišna ir sakė, kad kaskart protas turėtų grįžti pas Dievą. Štai taip reikia gyventi pasaulyje.

Iš Dieviškosios kalbos satsange Tailande, 2020 m. vasario 13 d.
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Tailande 2020 m. vasario mėn., p. 20–21

Klausimas yra toks: „Kas yra sekėjas?“ Ar tai žmogus, kuris su Manimi susitiko, dainuoja apie Mane ir kalba apie Mane? Sekėjas yra daugiau, ne tik šitai. Tas, apie kurį Aš galvoju, apie kurį kalbu ir apie kurį dainuoju, yra tikrasis sekėjas. Ne tik tie, kurie myli Mane, bet ir tie, kuriuos myliu Aš, nes jie yra Man labai brangūs. Jie yra tikri sekėjai. Jie nėra tie sekėjai, kurių širdyje gyvenu Aš, – jie yra sekėjai, kurie gyvena Mano širdyje. Jie yra tokie tyri ir nesavanaudžiai, kad Aš suteikiau jiems vietą Savo širdyje.

Siekite būti tokiu sekėju, kuris randa vietą Dievo širdyje. Siekite būti tokiais sekėjais, dėl kurių, norėdamas jus aplankyti, Dievas apkeliautų pusę žemės. Siekite būti tokiais sekėjais, kuriuos pamatęs Dievas taptų laimingu ir džiaugtųsi. Tai yra tikrasis atsidavimas Man, tai yra tikroji meilė Man. Jei Dievą priversite daryti tai, ko norite jūs, tai Dievas pasidarys brangus jums, bet jei darysite tai, ko nori Dievas, tai jūs pasidarysite brangūs Dievui. Kai padarau ką nors dėl jūsų, Aš tampu brangus jums, o kai padarote ką nors dėl Manęs, jūs tampate brangūs Man.

Kas yra geriau? Man tapti brangiu jums ar jums tapti brangiais Man? Savo gyvenimą turėtumėte gyventi taip, kad Aš negalėčiau gyventi be jūsų. Natūralu, kad negalite gyventi be Manęs, nes Aš visą laiką jums padedu. Tačiau, kai tampate tokiais gerais, atsidavusiais ir mylinčiais žmonėmis, kad Aš nebegaliu be jūsų gyventi, tuomet jūsų atsidavimas subrendo ir davė vaisių. Tai yra tikrasis atsidavimas. Tapkite tokiais sekėjais, kad Dievas norėtų pas jus atvykti. Dievas turėtų atkeliauti, Jis negalėtų likti nuošalyje. Jūs neturėtumėte bėgti paskui Dievą, – Dievas turėtų bėgti paskui jus!

Gali kilti klausimas: „Ar tai išvis įmanoma?“ Taip, tai įmanoma! Tokios buvo gopės. Krišna bėgdavo joms iš paskos. Jos paskui Krišną nebėgdavo. Jis rasdavo visokiausių pasiteisinimų, visokiausių priežasčių eiti ir susitikti su gopėmis ir gopiais. Tapkite tokie tyri, kad Dievas bėgtų paskui jus. Štai ko Aš noriu. Europos sekėjai, visų šalių, ypač Ispanijos žmonės, Dievą labai myli. Dievas taip pat labai juos myli. Jie šaukė: „Te amo, Te amo (Aš Tave myliu)!“– Aš taip pat atsakau: „Te amo, te amo!“

Štai kam skirtas gyvenimas: mylėti Dievą ir būti mylimam Dievo. Visa kita yra laiko švaistymas. Niekas nesuteikia didesnio džiaugsmo nei mylėti Dievą ir būti mylimam Dievo. Visos kitos meilės rūšys atrodo kaip meilė, tačiau jos nėra tikra meilė. Kaip ir ne viskas, kas žiba, yra auksas. Tikra meilė yra meilė Dievui.

Iš Dieviškosios kalbos satsange Barselonoje, 2019 m. liepos 4 d. rytas
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Ispanijoje 2019 m. liepos mėn., p. 11–12