Satsangas Romoje 2023 m. kovo 9 d.
(įraše 1:17:36 – 1:27:15)
Sekėja (labai susijaudinusi): Mes labai nerimaujame dėl šio karo, kuris dabar vyksta ir į kurį visi yra įsitraukę. Aš Tavimi tikiu. Tu esi Kūrėjas, Tu esi Aukščiausiasis Dievas. Tu gali padaryti, ką nori, akimirksniu. Svami, tai sakydama aš verkiu. Daug vaikų kenčia, jie visą gyvenimą liks traumuoti. Aš tai matau ir dėl to verkiu. Prašau, padėk jiems, Svami, prašau, padėk jiems. Prašau, paskubėk.
Taikos, taikos, taikos, mums reikia taikos, tada visiems jausime meilę, o ne baimę. Nereikia baimės, jokios baimės. Baimės yra per daug. Aš Tave myliu ir pažįstu. Tu gali padaryti, ką tik nori... Tu esi čia. Argi ne taip? Argi ne?
Sadguru: Taip.
Sekėja: Svami, mylėk mus. Mes mylime Tave, bet prašome – mylėk mus. Tiek skausmo...
Sadguru: Jei visi jaustume tokį skausmą, kokį dėl kenčiančių karuose jaučia ji, tai karų nebūtų.
Ji sako: „Tu turi situaciją pakeisti akimirksniu.“
Viskas, ko Man reikia, tai šiek tiek jūsų visų pagalbos – pajuskite, jauskite kiekvieno skausmą kaip jaučiate savų žmonių ir intensyviai melskitės, kad tokių karų, tokių žiaurumų nebūtų. Intensyviai melskitės. Jei nors keli žmonės nuoširdžiai nenuilstamai mels tokios malonės, Dievas ją suteiks.
Kasdien su tokiu pat užsidegimu kartokite „Samatha Lokah Sukhino Bhavantu“, ne kaip maldą, bet su jausmu. Tai kartojant jūsų širdis turėtų virpėti, iš akių turėtų riedėti ašaros. Turėtumėte pajusti, koks stiprus yra kenčiančiųjų skausmas. Ir kitą dieną viskas pasikeis.
Deja, mes priprantame prie tokių konfliktų ir karų, o paskui išmokstame su tuo gyventi. Išmokstame nieko nedaryti, tik laukti, kol viskas pasibaigs. O Dievas mus stebi: „Kiek jie vienas kitą atjaučia.“ Ir tik tada, kai pamato, kad žmonės šias pamokas išmoko ir tikrai myli vienas kitą, Jis įsikiša. Taip, Dievas gali įsikišti, jei labai jaučiate žiaurumus išgyvenančių žmonių skausmą bei kančią ir už juos meldžiate taip, kaip meldžiate už savo vaiką. Žmogaus ego yra tarsi debesys, kurie uždengia saulę. Nors saulė ir šviečia, bet jos šviesos nematyti, nes ją dengia tamsūs debesys. Toks pat yra ir žmogaus ego. Tai neleidžia Dievo malonės šilumai pasiekti tų, kuriems jos reikia. Tačiau stiprus maldų vėjas gali tuos debesis nupūsti. Tada visi tie ego bokštai nugrius ir vėl nušvis saulė, vėl bus šviesu ir šilta.
Štai kaip Dievas įsikiša. Štai kaip Jis gali situaciją pakeisti. Dievui tik reikia šiek tiek jūsų pagalbos – jūsų maldos turi tapti tokios intensyvios, kad kaip stiprus vėjas galėtų nupūsti tą ego debesį.
Kartą vienas žmogus Man parašė: „Svami, kodėl kito žmogaus skausmo aš nejaučiu taip, kaip jaučiu savo vaiko skausmą? Aš meldžiuosi už visą pasaulį, bet nesimeldžiu taip intensyviai, kaip meldžiuosi, kai serga ir kenčia mano vaikas. Kodėl taip yra? Kodėl aš negaliu melstis taip pat?“
Jam atsakiau: „Taip yra todėl, kad tu manai, jog jie yra kiti, o šitas vaikas yra tavo. Kol taip jausi, niekada negalėsite vienodai melstis už visus. Kai pajusi, kad abu – ir tas vaikas, ir šitas – yra tokie patys, tik tada melsiesi teisingai. Tada įvyks stebuklai, nes Dievas atliks Savo dalį tada, jei žmogus atliks savąją.“
Būtent to Dievas iš mūsų ir tikisi. Ugdykitės tą tyrąją meilę, kad ji tarsi stiprus vėjas nupūstų visas kitas problemas ir Dievo Meilė galėtų pasiekti vargstančius.
Ši nedidelė grupė „Šviesa Ukrainai“ labai stengiasi žmonėms, kurie išgyvena šį sunkų laikotarpį, suteikti būtiniausių dalykų, tokių kaip drabužiai, maistas, šiluma. Žinau, kad daugelis iš jūsų dalyvauja šioje tarnystėje. Bent jau kol baigsis šis karas, leiskime tam vaikui, kuris kenčia šaltį, pajusti, kad pasaulyje yra žmonių, kurie jį myli ir rūpinasi jo ateitimi. Tai šiuo metu padėtų. Padarysime, ką galime, bet svarbiausia, kad jaustume to žmogaus skausmą taip, kaip jaučiame savo vaiko skausmą. Tada viskas pasikeis.
(Sekėjai) Netrukus viskas pasikeis. Per daug nesijaudink.
