Kartą aš Svamio tiesiog paklausiau: „Svami, kaip gi taip? Tu esi toks didis Avataras. Tu atėjai, o šiandien pasaulis vis dar toje pačioje liūdnoje padėtyje.“ Buvau nusivylęs, kad net ir Avataras negali daug padaryti, kad pakeistų šį pasaulį. Atrodo, kad pasaulis iš blogo pavirto į dar blogesnį.

Svamis atsakė klausimu: „O kas, jei Aš išvis nebūčiau atėjęs? Koks tuomet būtų buvęs pasaulis?“

Tai atvėrė man akis. Tai, kad pasikeitėme mes, yra visiškai akivaizdu. Visi patyrėme transformaciją. Dėl to, kad Jis atėjo, mes suradome kryptį ir kelią tikslui pasiekti.

Jei Jis nebūtų atėjęs, visi būtume pražuvę, bandydami įžvelgti tamsoje ir aklai sekdami minią – iki pat mirties. Jis mus transformavo, Jis mus pakeitė, Jis padėjo mums siekti nuostabios svajonės – nemirtingumo. Dabar yra laikas, kai turime save ištobulinti ir tuomet tobulybę, kurios iš Jo išmokome, perduoti kitai kartai. Tai pati svarbiausia mūsų pareiga. Kaip Svamis sako: „Iš tų, kuriems daug duota, daug ir reikalaujama.“ Jis davė mums tiek daug ir vis tebeduoda.

Iš Šri Madhusudano Sai kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m. liepos 17 d., Mudenahalis
Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 4, p. 20–21