Pažiūrėkite, kokia magiška Jo asmenybė! Pamatykite tą grožį! Jis atidavė Save, kai buvo fiziniu pavidalu. Paskui Jis nusprendė kaip nors pasiekti kiekvieną iš mūsų, įkvėpti mus iš vidaus, mums paaiškinti, mus įtikinti, susigrąžinti mus pas Save, esantį Subtiliuoju Pavidalu, kad būdami šalia Jo galėtume gyventi tyrus, laimingus, palaimintus gyvenimus. Jis turi tiek daug atjautos! Jis būtų galėjęs tiesiog mus palikti taręs: „Gana! Daviau jums pakankamai, tačiau jūs nepasikeitėte, tad viskas baigta. Patys išgyvenkite tai, ką turite išgyventi.“

Minėjau, kad Kodaikanale Svamis su ašaromis žmonėms kalbėjo: „Jūs neįsivaizduojate, kiek Man reikėjo pastangų eiti nuo namo prie namo, iš gatvės į gatvę, iš šalies į šalį ir visus jus sugrąžinti pas Save, kad galėtumėte patirti šią palaimą. Jūs niekada to nesuprasite!“ Jis pasakė: „Miru artam česko leru – net jei jums paaiškinčiau, negalėtumėte to suprasti.“ Jis taip stengėsi, kad suburtų mus visus draugėn. Dabar pats laikas pasinaudoti suteikta proga. Pirmasis žingsnis, kurį turime žengti šia linkme, – tai sąmoningai kas dieną tarnauti. Kad ir kokia tarnyste užsiimtume, turėtume tai daryti nesavanaudiškai, kaip auką Jam, kad mūsų tarnystė būtų tobulai nesavanaudiška.

Iš Šri Madhusudano Sai kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m. liepos 17 d., Mudenahalis
Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 4, p. 21