Noriu jums papasakoti įdomų nutikimą. Svamis, keliaudamas į Rišikešą, pasiėmė keletą mokinių. Vieną rytą Jis pasikvietė Savo berniukus ir paprašė susėsti aplink Jį. Tada pamatė, kad berniukams bus dovanojami laikrodžiai. Prieš paduodamas laikrodžius Svamis ėmė jų klausinėti: „Ką reiškia laikrodis? Jis rodo laiką.“ Jis tarė: „Matote, laikas yra svarbus“, – ir tuomet pasakė kalbą apie tai, kodėl laikas yra neįkainojamas. Praėjusios akimirkos iš Dievo nebenusipirksite. Kad ir kiek norėtumėte sumokėti, susigrąžinti jos nebegalėsite. Tad laikas yra labai brangus.

Jis atskleidė neįtikėtiną dalyką, kuriuo turiu su jumis pasidalinti. Svamis pasakė: „11 sekundžių sėdėti nieko negalvojant – tai koncentracija. Be minčių išbūti 11x11 sekundžių – tai kontempliacija. O nieko negalvoti 11x11x11 sekundžių – tai meditacija.“

„Jei kas nors galės išlaikyti savo protą be minčių 11x11x11 sekundžių, jis pereis į kitą pusę. Jis bus kitoje pusėje ir niekada nenorės grįžti į šitą pusę, nes tai tokia didžiulė palaima.“

Paskui Jis pasakė: „Jei padauginate 11x11x11 sekundžių, gaunasi apie 1300 sekundžių, o tai apytiksliai 21 minutė. Jei medituodami galite savo protą išlaikyti be minčių 21 minutę, paskendę savyje, tuomet esate išgelbėti, perėjote į kitą pusę! Tokie žmonės daugiau negimsta ir nemiršta – jie jau yra suvokę Save.“

Jis pabrėžė: „Kokia tai nesėkmė! Kokia žmogiškojo gyvenimo ironija! Buvote gimę šimtus ir tūkstančius kartų, tačiau nesugebėjote 20 minučių praleisti meditacijoje. Kadangi nesugebėjote 20 minučių būti panirę į save, tai jums kainavo šimtus gyvenimų šioje žemėje.“

Tai išties buvo naujas mąstymo būdas, naujas būdas pažvelgti į dalykus. Svamis pasakė: „Jei tik galėtumėte išlaikyti savo protą stabilų 21 minutę, jums nebereiktų gimti ir dar kartą grįžti į šią žemę, vėl patirti naujo gyvenimo agonijos ir sunkumų. Nieko tokio nebereikėtų daugiau patirti. Tačiau jei nesugebėsite to padaryti, turėsite atgimti dar šimtus kartų ir Žemėje praleisti šimtus metų.“

Tada Jis pasakė: „Protas yra labai nepastovus. Jis gali išlikti stabilus 20 minučių ir 59 sekundes, bet 60-ąją sekundę prarasti stabilumą – ir taip jūs prarastumėte kontrolę ir turėtumėte viską pradėti iš naujo.“ Reikia nuolat praktikuotis, kaip protą vis grąžinti į tikrąją Savastį – į panirimo Savastyje būseną. Savasties suvokimas reikalauja daug pastangų.

Įsivaizduokite, kaip sudėtinga tai turėtų būti, jei net išminčiams nepavyko to pasiekti. Jie praleidžia gyvenimą po gyvenimo, šimtus metų Himalajuose medituodami, atsiskyrę nuo visų pasaulietinių pramogų, ir vis tiek negali 21 minutę išlaikyti savo proto sutelkto į Savastį. Tokia yra žmonijos padėtis. Tokia ir mūsų proto būklė. Svamis yra sakęs, jog svarbu stengtis rimtai medituoti. Paskui Jis mokiniams nurodė: „Matote, tai jums puiki galimybė: manušjatvam – esate gimę žmonėmis; mumukšutvam – taip pat trokštate išsivaduoti; ir mahapuruša samšrajah – dar turite ir puikiausių mokytojų draugiją. Jūs turite gerą draugiją, jūs esate Dievo draugijoje. Jei tai negali nutikti dabar, tai sakykite Man, kada dar tai gali įvykti? Jei tai negali nutikti tokiu būdu, tuomet kaip kitaip tai gali įvykti?“ Tad aš manau, kad visi turime spirti sau į užpakalį ir šokti į bedugnę. Jei Svamis nepakankamai mus stumia, turėtume pastumti save patys, kad tai padarytume ir atsikratytume visų savo prieraišų, idėjų, ego ir individualybių.“

Iš Šri Madhusudano Sai kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m. gruodžio 4 d., Mudenahalis
Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 5, p.7–8