Ką tai reiškia – įkurdinti Dievą savo širdyje? Ar tai reiškia tik žinoti, kad Dievas egzistuoja ir kad Satja Sai Baba yra Dievas, tad turime Jam melstis, Jį garbinti ir šlovinti giesmėmis, o gal tai yra kažkas daugiau? Ką iš tiesų reiškia įkurdinti Dievą savo širdyje? Tai reiškia, kad turime elgtis atitikdami Dieviškumą, esantį mūsų širdyse. Kai Dievas taps mūsų „vežimų“ – mūsų gyvenimų – vadeliotoju, mūsų automobilių vairuotoju, mūsų gyvenimų vedliu, tuomet viskas, ką jausime, galvosime, kalbėsime ir darysime, bus tik to Dieviškumo, gyvenančio viduje, išraiška. Jis nori tik to. Pirma – padarykite Dievą svarbiausiu savo gyvenime, o antra – viską darykite remdamiesi tuo Dieviškumu, ir tuomet visa kita susiklostys savaime. Dvasingumas yra toks paprastas.

Tada kyla klausimas: kodėl turėtume studijuoti knygas, deklamuoti Vedas, giedoti bhadžanas, klausytis kalbų ir dalyvauti satsanguose? Na, visa tai skirta tik tam, kad suprastume šiuos du pagrindinius dvasingumo principus. Visa tai darydami galiausiai suvokiame, kad Dievą reikia įkurdinti savo širdies centre ir kad viskas, ką darome, turi patikti Dievui mumyse. Visos dvasinės praktikos tėra priemonės tapti tyrais, kad galiausiai suvoktume, kas yra Svamis ir tikrasis Jo darbas.

Iš Šri Madhusudano Sai kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2018 m. rugsėjo 3 d., Mudenahalis
Šri Madhusudanas Sai, „Iš širdies“, 2 tomas, p.18–19