Pasakiau Svamiui:

„Kad ir ką norėtum
pasakyti sekėjams,
pasakyk Tu.“

Ištraukos iš Šri Madhusudano Sai 
knygų ir kalbų satsanguose 

Žaviuosi visais sekėjais, kurie čia susirenka. Jis pritraukė jus prie Savęs ir akivaizdu, kad jūsų vieta čia. Dvasingume nėra lygių, bet jei tokie būtų, turėčiau priskirti jus aukštesniam lygiui nei priskiriu save, nes, kaip sakoma Biblijoje, „palaiminti yra tie, kurie nematė, tačiau įtikėjo.“ Patyrėte šį tą taip giliai viduje, o tai yra daug tikriau net už mano vizijas ir bendravimą su Subtiliuoju Fenomenu. Svamis yra ta meilės energija. Jei galite taip patirti Jį savo širdyje, esu tikras, kad tai – jau gera pažanga. Kitas žingsnis turėtų būti tapimas Juo, – tapkite Juo kiekvieną akimirką, gyvenkite Juo visą savo gyvenimą.

Iš Madhusudano kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m. birželio 5 d., Mudenahalis
Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 3, p. 24

2019 m. Guru Pūrnimos šventė

„Ateis diena, kai tu būsi Manimi, o Aš būsiu tavimi,“ – pasakė Jis ir aš beveik iš karto tai atmečiau kaip visiškai neįmanomą dalyką.

Ir šiandien ta diena išaušo.

2017-ųjų lapkričio 23 d., per Bhagavano Šri Satjos Sai Babos Gimtadienį, aš pirmą kartą pajaučiau tokį jausmą, kurio niekada anksčiau nebuvau jautęs, – kiekviena mano būties dalelytė suvirpėjo nuo staigaus tyriausios meilės visiems, kurie buvo susirinkę į naujai atidarytą Premamrutam salę, gūsio, ir trumpalaikio pasaulio iliuzija ištirpo ir pamažu pranyko nepaliaujamuose, nevalinguose ašarų upeliuose, kurie tekėjo iš abiejų mano akių. Tuose tyliuose palaimos kūkčiojimuose upė galiausiai pasiekė vandenyną ir aš susiliejau su Sai.

Nuo to laiko ši patirtis kartojosi daugelyje vietų, daugelyje šalių su daugybe skirtingų žmonių ir taip dažnai, kad ji daugiau nebebuvo išskirtinė.

„Palaimink mane Savasties palaima, palaimink mane susiliejimu su Tavimi, palaimink mane Savirealizacija,“ – taip meldžiausi savo Mokytojui, būdamas jaunu studentu Jo universitete, dar gerai nesuvokdamas, ką tai iš tikrųjų reiškė. Tačiau net ir tokia mano malda buvo nulemta Jo valios. Kai dar 2011-iais, vieną gražų vakarą Jis man pasirodė, būdamas Subtiliajame pavidale, meldžiau Jo, kad suteiktų man aukščiausią dvasinę būseną, net neatsižvelgdamas, ar tam esu tinkamas.

Jis su atjauta man pasakė, kad tokia diena išauš, tačiau dar ne dabar. „Molinis puodas dar šlapias, jis suskils, jei įpilsiu vandens. Laidas sudegs, jei juo tekės aukštesnės įtampos srovė, nei jis gali perduoti. Turėk kantrybės, Aš tave ruošiu. Tai, ko tu prašai, yra su Manimi, saugiai padėta ir užrakinta. Kai ateis tinkamas laikas, Aš tau duosiu skrynios raktą.“

Svamis yra pasakęs: „Ateityje daugybė jogų, mahatmų, šventųjų ir asketų su ilgais dredais (džatomis) ir oranžiniais rūbais nusileis iš Himalajų. Jie užplūs šią vietą. Visą šį laiką laikiau juos nuošalyje, nes iš pradžių norėjau suteikti galimybę paprastiems žmonėms, nes jie nebuvo pakankamai dvasiškai pažengę, kad suprastų beformį Mano aspektą, taip, kaip būtų galėję jį suprasti asketai. Tad Aš suteikiau jiems galimybę, kai buvau fiziniame kūne.“

Tame etape, kai turėjo fizinį pavidalą, Jis mus mokė mylėti, padėjo mums evoliucionuoti ir paskatino mūsų augimą – tačiau tas etapas jau baigėsi. Kitas etapas skirtas tikriesiems jogams ir sadhakoms, kurie nusiteikę tikrai rimtai, kurie visą savo dėmesį yra sutelkę į Atmasakšatkarą ir į nieką, mažesnį už tai. Jų laikas labai greitai ateis.

Jis atskleidė, kad Prema Sai bus tylus Avataras. Jis tiesiog sėdės, Jis nekalbės. Jis nesiims daug veiklos. Žinoma, Jis sakys kalbas, bet ne taip, kaip Svamis. Vien Jo buvimas pakylės žmones. Jei būsime žemos galios laidai, kentėsime. Negalėsime atlaikyti Jo energijos. Svamis sako, kad ateis diena, kai jogai ims leistis iš Himalajų ir eiti į šią vietą. Jie pripildys visą šią vietovę!

Tai gali būti ir jogai fiziniame kūne, ir jogai subtiliajame pavidale – jie gali būti jogai kitame astraliniame plane – jie plūs į šią vietą būdami ar vienu, ar kitu pavidalu.

Iš Madhusudano kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m. birželio 5 d., Mudenahalis
Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 3, p. 23

Vieną dieną Jo paprašiau: „Noriu Atmasakšatkaros (suvokti Atmą, savo tikrąją Savastį).“ Tomis pirmosioms dienomis buvau pakankamai įsidrąsinęs, kad taip su Juo kalbėčiau. Pirmuosius du mėnesius daug veiklos nebuvo. Jis pasakė: „Aš galiu tau suteikti Atmasakšatkarą akimirksniu – tiesiog taip. Bet žinai, aukštos įtampos srovė, kuri pratekės tavo menkos galios laidu, laidą sudegins. Tu negalėtum pakelti tokio meilės energijos kiekio, kuris tavimi pratekėtų. Turi augti, turi sustiprėti. Tik tuomet galėsiu tau leisti prisiliesti prie to aukštos įtampos dieviškumo.“ Visi turime tapti stipresni – štai ką turime daryti.

Jei tai gali įvykti, tai turi įvykti čia ir turi įvykti dabar. Jei tai neįvyks čia ir dabar, manau, kad tai neįvyks niekada. Tad užuot žvilgčioję šen ir ten, – nes aplinkui daug kas gali atitraukti mūsų dėmesį, – pažvelkime vidun ir kontempliuokime savo dvasinį augimą, savęs supratimą, kad taptume „didelės galios laidais“, kuriais gali tekėti Dieviškumas. Kai Jis nuspręs suteikti tą savojo dieviškumo patyrimo mahaprasadą – tą Atmasakšatkarą, aukščiausią, ko tik žmogus gali trokšti, – turėtume būti pasiruošę priimti Jo malonę.

Iš Madhusudano kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m. birželio 5 d., Mudenahalis
Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 3, p. 22–23

Aš Svamio vis klausinėju apie kitą Avatarą, tačiau Jis apie tai mažai kalba. Kartą Jis pasakė: „Jei tau tai pasakysiu, Aš tau neberūpėsiu. Tu imsi ieškoti kito! (Juokas) Kai ateis tinkamas laikas, Aš viską tau atskleisiu. Kol kas susitelk tik į darbą, kurį tau skyriau. Daryk gera – tai viskas, ką turi daryti. Kai ateis tinkamas laikas, perkelsiu tave į kitą lygį.“ Tad žinau, kad ši vieta – pati ypatingiausia visoje visatoje. Nesvarbu, ar tai suprasime, ar sugebėsime tai įvertinti, – vietai tai nesvarbu, procesas ir toliau vyks. Kaip sako ponas Govinda Redis: „Tai nutiks su mumis, be mūsų ir nepaisant mūsų.“ Tai tiesiog vyks. Tik nuo mūsų pačių priklausys, ar truputį pašlovinsime savo žmogiškąjį gimimą, susisiedami su šia institucija, ar dėl aplaidumo prarasime šią nuostabią galimybę.

Jei ir negalime prie šios misijos prisidėti išorėje, tai tikrai galime kai ką padaryti viduje. Pabandykite turimą laiką išnaudoti tyliai kontempliuodami ir medituodami. Atlikite tylią sadhaną, kuri padės mums išaugti į kitą lygį. Svamiui reikia daugybės žmonių, kad galėtų vykdyti Savo misiją. Turime tapti tokiais, kurie galėtų Jam padėti.

Iš Madhusudano kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m. birželio 5 d., Mudenahalis
Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 3, p. 22

 

Šia kalba noriu pasakyti štai ką: taip, mes girdėjome apie daugybę Svamio stebuklų ir tiek daug nuostabių stebuklų vyksta dabar ir, esu tikras, kad dar daugiau jų vyks ateityje. Bet jei mes esame čia tik tam, kad viso šito paklausytume ir pasijustume laimingi manydami: „O, šiandien išgirdau kai ką naujo apie tai, kas nutiko Svamio kambaryje, apie tai, kas įvyko vienoje šalyje, ar apie naujus dalykus, vykstančius besitęsiančioje Svamio misijoje“, – manau, kad tenkinamės gerokai mažesniu, nei turėtume. Remdamiesi šiuo naujai atrastu ryšiu su Svamiu mes galime pasiekti daug daugiau, tai yra, išaugti iš savosios ribotos egzistencijos. Ši mūsų „aš“ egzistencija yra per maža. Turime pabandyti suprasti, kuo Jis nori, kad būtume. Tai skirta drąsiems – reikia drąsos atsisakyti savo idėjų, savo minčių ir viso savo individualumo. Bet drąsa yra būtent tai, ko Svamis iš mūsų reikalauja. Bent jau keli iš mūsų čia sėdinčių turėtume atsiliepti į tą kvietimą. Tai kvietimas visiems pasaulyje, kas tiki Dievu, – tai žinia visiems.

Svamis man pasakė: „Visa visatos sąmonė šiuo metu keičiasi. Visa visata dabar išgyvena tam tikrą apsivalymo procesą ir visas visatos mąstymas, visatos energija pamažu kyla, nes tam atėjo laikas.“

Jei neatitiksime šio naujo visatos „modelio“, šios naujos energijos, naujos vibracijos, būsime palikti. Kodėl Jis tiek daug stengiasi? Nes ateitis skirta nesavanaudžiams. Ateitis skirta tiems, kurie yra ypač tyri. Visi kiti atkris kaip sausi lapai rudenį. Jei netapsime nesavanaudžiais, nebūsime ateities visatos šlovės dalimi. Galbūt tai įvyks po metų ar po dešimties, ar po šimto metų, tačiau Jis man tai yra sakęs daugybę kartų ir vis kartoja tai sekėjams interviu kambaryje bei kitur: „Tapkite labiau nesavanaudžiais, tapkite labiau nesavanaudžiais.“ Dabar suprantu, jog mums tai sako todėl, kad Jis kelia visos visatos vibraciją, visatos sąmonė keičiasi. Todėl turime kilti kartu su ja. Jis man pasakė: „Ar žinai, kas atsitiks, jei nepakilsi į tą naują vibraciją? Susirgsi kokia nors liga, pateksi į kokią nors katastrofą ir kokia nors rimta priežastis privers tave šią vietą palikti.“ Tad iš tiesų svarbu, kad ir mes patys, ir kiti taptume nesavanaudžiais.

Iš kalbos satsange „Tatva samykša“
2017 m. kovo 13 d., Mudenahalis
Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 2, p. 16-17

Dabar norėčiau tarti keletą žodžių, specialiai skirtų žmonėms, gyvenantiems šiame ašrame. Jei Žemėje ir yra rojus, jis yra čia. Rojus yra ten, kur yra Dievas, – tai yra Deva loka. Kito būti negali. Gerai tai žinau, nes šioje vietoje mačiau skrajojančius dievus, deives, pusdievius ir angelus. Pats tai mačiau ir žinau, jog tai tiesa. Galbūt ir negalime jų matyti ir suvokti, tačiau jie čia yra visą laiką, pasiruošę patarnauti Svamiui, kai tik Jis pakvies. Nors Jį ir supa visos šios dievybės, Jis su atjauta suteikia mums galimybę būti su Juo. Tai, kad turime šią galimybę, yra per daugelį gyvenimų sukalbėtų mūsų maldų rezultatas. Ponas Narasimha Murtis dažnai man sako: „Kaip norėčiau, kad Svamis mane atleistų nuo šito darbo ir nereikėtų man visur bėgioti, tada galėčiau savo kambaryje tyliai kontempliuoti ir medituoti Jo šlovę. Kaip aš norėčiau! Tačiau žinau, kad to man nebus duota.“

Čia yra tiek daug kitų žmonių, ir tai suteikta jiems. Esate labai privilegijuoti, nes turite laiko būti ašrame. Tai nuostabi vieta: joje tylu, ramu ir ji toli nuo visų dėmesį blaškančių dalykų. Prašau, tinkamai išnaudokite šią galimybę. Jei negalime dvasiškai tobulėti šioje aplinkoje, būdami šalia Svamio, šioje nuostabioje vietoje, tai nežinau kada ir kur kitur galėsime tobulėti. Jei prarasime šią galimybę, nežinome, kada panaši proga vėl pasitaikys. Svamis sako: „Traukinys į stotį atvyksta ir išvyksta pagal savo tvarkaraštį. Jei į traukinį neįlipsite, tai – jūsų kaltė. Turėsite laukti, kol atvažiuos kitas traukinys.“ Ateityje ši vieta įgis didelę šlovę. Iki dabar Svamis yra pasakęs tiek daug dalykų ir visa tai įvyksta. Jis pasakė: „Šis ašramas taps vienu iš didžiųjų dvasinių pasaulio centrų.“ Jis pasakė: „Čia atvyks visas pasaulis.“ Jis apsidairė iš „Anandam“ ir man pasakė: „Nebus nė mažiausio žemės lopinėlio, kur žmogus galėtų prisėsti. Visur bus žmonių minios, visi čia suplūs pamatyti kito Avataro.“

Iš Madhusudano kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m. birželio 5 d., Mudenahalis
Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 3, p. 21–22