Pasakiau Svamiui:

„Kad ir ką norėtum
pasakyti sekėjams,
pasakyk Tu.“

Ištraukos iš Šri Madhusudano Sai 
knygų ir kalbų satsanguose 

Papasakosiu jums, kas nutiko šį rytą. Tai buvo stulbinantis pokalbis tarp amžino Dievo, koks yra Svamis, ir keturmečio mažylio, šiandien švenčiančio savo gimtadienį. Šis mažas berniukas atėjo su klausimu, žinoma, ir su tortu, bet jis buvo labai drovus, todėl nepravėrė burnos. Jis Svamio nieko neklausė. Tada Svamis paklausė jo tėvo, kodėl berniukas slepiasi už nugaros. Kodėl jis nieko neklausia? Tėvas atsakė: „Iki šiol jis mūsų klausinėjo, kada gi jis bus su Prema Sai!“ Svamis jam atsakė, kad šie vaikai gimė todėl, kad jie turi būti su Prema Sai! Jie visi vienas po kito ateina čia, kaip senovės rišiai, kurie suprato, kad turi gimti Viešpats Rama, ir todėl apsigyveno aplink Ajodją. Nors tėvai Dašaratha ir Kausalja Ramos dieviškumo nesuvokė, bet rišiai atkeliavo į miškus aplink Ajodją. Taip ir tada, kai atėjo Krišna, dievai ir pusdieviai buvo pasiryžę įgauti karvių ir veršiukų pavidalus, kad tik būtų šalia Krišnos ir džiaugtųsi Jo artumu. Taip yra ir su šiuo Avataru. Dabar rišiai įsikūnija žemėje kaip šie maži berniukai ir mergaitės,  kurie bus šalia Svamio ir tarnaus Jam kitoje inkarnacijoje, kuri ateis jau netrukus.

Jaučiu, kad mums labai pasisekė ne tik todėl, kad gimėme žmonėmis ir kad gimėme tada, kai Satja Sai Baba buvo gyvas, ir žinome, kad Satja Sai Baba yra Dievas, bet ir dėl to, kad Jis patiki mums Savo darbą ir vis dar sako: „Taip, štai tie žmonės, kurie stovės šalia Manęs ir suteiks Man tai, ko Aš noriu. Jie tai padarys, kad ir kiek tai kainuotų.“

Prieš daugelį metų vienas iš mūsų mokytojų, kalbėdamas su mumis Brindavano akademiniame miestelyje, pacitavo nuostabų kupletą, sukurtą šventojo Kabirdaso. Kadangi mokiausi šiaurėje, o hindi yra mano gimtoji kalba, tai suprantu šias dohas (poemas) ir jos mane labai įkvepia. Kabirdasas-dži sako: „Prem gali ati sankari, Dža mein do na samai.“ Be to: „Džab mein tha Sai naji, Ab Sai hai mein naji.“ Tai reiškia: „Meilės kelias labai siauras, du žmonės vienu metu juo eiti negali. Kai aš ten buvau, Dievo nebuvo. Dabar ten yra Dievas, bet nėra manęs.“

Šiame gyvenimo kelyje, meilės kelyje, dviese tilpti negalima. Arba tai būsite jūs, arba Dievas. Jei tai – jūs, negalės būti Dievo, jei tai – Dievas, negalės būti jūsų. Pats Svamis nuostabiai perteikia šią mintį: „Ten, kur yra „aš“, negali būti „Sai“, o ten, kur yra „Sai“, negali būti „aš“.“ (Žodžių žaismas angl.: Where there is ‘I’, there cannot be ‘Sai’, and where there is ‘Sai’, there cannot be ‘I’.)

Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 1, p. 17-18
Iš kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m., Mudenahalis

Kartą Svamis pasakė, kad daug sunkiau atsikratyti to ego, kuris atsiranda darant sevą, nei to, kurį žmogus turi ir nedarydamas sevos. Ar suprantate, kaip tai subtilu? Jei nesate geras žmogus, turite tam tikrą ego. Bet jei galvojate, kad esate geras, nuo tokio ego daug sunkiau išsivaduoti. „Aš viršesnis už daugelį kitų. Pažvelkite į tuos žmones, jie nedaro jokios sevos, jie negieda bhadžanų. Aš esu viršesnis, geresnis.“ Tai daug blogiau. Labai sunku nuo to išsivaduoti. Šį ego gali sukeli viešumas ir pagyros, apdovanojimai ir premijos. Ne kiekvienas gali su tuo susidoroti. Ne kiekvienas gali atlaikyti populiarumą ir pagyras, nes tam reikia būti labai tvirtu žmogumi. Svarbu tai suvokti.

Iš Madhusudano Naidu kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m. spalio 30 d., Mudenahalis

Nuo tada, kai taip susipažinau su Svamiu, mano dvasingumo supratimas pasikeitė. Pastaruosius 3-4 metus būnant su Svamiu, mano supratimas plėtėsi. Iš pradžių man dvasingumas reiškė laikytis 9 Elgesio taisyklių, kurias Svamis visiems davė. Tiesiog gyventi pagal jas man reiškė, kad gyvenu dvasinį gyvenimą. Vėliau ši praktika išsiplėtojo į naują supratimą, jog turiu nesavanaudiškai tarnauti kitiems ir taip vis mažiau galvoti apie save. Tas etapas irgi baigėsi. Dabar galiu būti tik arba aš, arba Svamis. Gali būti tik vienas iš mūsų – abiejų būti negali. Visos mūsų idėjos, mintys, tai, kas mums patinka ir nepatinka, prioritetai, išankstinės nuostatos – visko reikia atsisakyti. Mūsų dėmesys turėtų būti sutelktas tik į vieną dalyką: ko nori Svamis? Visą laiką turi būti Svamis, Svamis, Svamis. Mums neturėtų rūpėti niekas kitas. Būtent tai labai stipriai jaučiau pastaruosius pora mėnesių.

Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 1, p. 19
Iš kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m., Mudenahalis

Vienintelė mintis, kuria noriu su jumis pasidalinti, yra tokia: jau praėjo dienos, kai galėjome būti laimingi gavę daršaną, praleidę truputį laiko mandire, pagiedoję bhadžanų ir dėl to savimi patenkinti. Ne, dabar visą savo laiką turime skirti Sai. Turime rasti būdą, kaip išlaikyti Jį savo protuose ir širdyse nuolatos, mąstyti tik apie tai, ko Jis iš mūsų tikisi, ir atsisakyti viso kito. Turime pamąstyti, kaip galėtume padaryti Jį laimingą. Kiekvieną, kad ir mažiausią gyvenimo aspektą turime vis tyrinėti – ar prie Jo artėjame, ar ne. Jei kiekvieną akimirką to nedarysime, įvyks tai, apie ką Jis neseniai pasakojo mano broliui. Jis kokiu nors metu skirs mums vieną ar du testus ir tie, kurie nebus pasirengę, testo neišlaikys ir bus sulaikyti. Mūsų vietos atiteks tiems, kurie yra labiau nusipelnę, entuziastingesni, kurie turi daugiau ryžto vykdyti Jo valią. Jis labai aiškiai tai pasakė. Nemanykite, kad kai kurių iš mūsų Jis neatjaučia ar nemyli, – tai tiesiog reiškia, kad būtina atitikti Jo standartus. Jis yra tarsi mokytojas, kuris moko visą klasę. Tie, kurie mokosi, eis toliau, o tie, kurie nesimoko, privalės likti tame pačiame lygyje ir mokytis dar vienerius metus, kad galėtų keliauti toliau.

Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 1, p. 19
Iš kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m., Mudenahalis

Noriu pabrėžti, kad dabar yra pats geriausias laikas mūsų asmeninei transformacijai, geresnio laiko nebus. Svamis vėl atėjo ir labai priartėjo prie mūsų. Jis skiria daug daugiau energijos bei pastangų, kad padarytų mus panašius į Savo atvaizdą. Turime atsikratyti visų rūdžių ir dulkių. Net jei tai skausminga, pirmasis dalykas, kurį turime ištarti Svamiui, yra „taip“, niekada – „ne“. Jei Svamis klausia: „Ar gali tai padaryti?“ „Taip!“ Tuomet Jis padarys, kad tai kaip nors įvyktų. Jei sakysime: „Ak, nežinau, Svami, nesu tikras“, – tuomet jau praradome galimybę. Antrą kartą galimybės Jis mums nebesuteiks.

Svamis nuostabiai pailiustravo Savo mintį: „Traukinys atvažiuoja nustatytu laiku. Jei ateisite anksčiau, nei jis turi atvažiuoti, tai nemanykite, kad traukinys dėl jūsų atvažiuos anksčiau. Traukinys išvažiuos tvarkaraštyje numatytu laiku. Jei į stotį pavėluosite, jis jūsų nelauks. Jis turi vežti tūkstančius žmonių, todėl nedarys išimties dėl vieno žmogaus. Tai jūs atsakingi už tai, kad būtumėte laiku ir įliptumėte į traukinį. Traukinys neturi laukti vieno ar dviejų žmonių ir dėl to aukoti kitų komfortą bei patogumą.“ Tad Svamio misija tęsis pagal Jo tvarkaraštį.

Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 1, p.24
Iš kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m., Mudenahalis

Nuo tada, kai taip susipažinau su Svamiu, mano dvasingumo supratimas pasikeitė. Pastaruosius 3-4 metus būnant su Svamiu, mano supratimas plėtėsi. Iš pradžių man dvasingumas reiškė laikytis 9 Elgesio taisyklių, kurias Svamis visiems davė. Tiesiog gyventi pagal jas man reiškė, kad gyvenu dvasinį gyvenimą. Vėliau ši praktika išsiplėtojo į naują supratimą, jog turiu nesavanaudiškai tarnauti kitiems ir taip vis mažiau galvoti apie save. Tas etapas irgi baigėsi. Dabar galiu būti tik arba aš, arba Svamis. Gali būti tik vienas iš mūsų – abiejų būti negali. Visos mūsų idėjos, mintys, tai, kas mums patinka ir nepatinka, prioritetai, išankstinės nuostatos – visko reikia atsisakyti. Mūsų dėmesys turėtų būti sutelktas tik į vieną dalyką: ko nori Svamis? Visą laiką turi būti Svamis, Svamis, Svamis. Mums neturėtų rūpėti niekas kitas. Būtent tai labai stipriai jaučiau pastaruosius pora mėnesių.

Madhusudanas Naidu, „Iš širdies“, Nr. 1, p. 19
Iš kalbos satsange „Tatva samykša“ 
2017 m., Mudenahalis